|
Popieius BENEDIKTAS XVI
Enciklika CARITAS IN VERITATE apie visapusik mogaus vystymsi meilje ir tiesoje
Vyskupams, kunigams ir diakonams, vienuoliams ir vienuolms, Krist tikintiems pasaulieiams ir visiems geros valios monms
2009 birelio 29
© Copyright 2009 – Libreria Editrice Vaticana © Lietuvos Vyskup Konferencija, 2009 © Katalik interneto tarnyba, 2009
Lietuvi k. vertimas „Banyios ini“, 2009. Pirm kart paskelbta „Banyios iniose“ 2009, Nr. 15, 16, 17.
T U R I N Y S
Pratarm [1-9] Pirmas skyrius. POPULORUM PROGRESSIO INIA [10-20] Antras skyrius. MOGAUS VYSTYMASIS MS LAIKAIS [21-33] Treias skyrius. BROLIŠKUMAS, EKONOMINIS VYSTYMASIS IR PILIETIN VISUOMEN [34-42] Ketvirtas skyrius. TAUT VYSTYMASIS, TEISS IR PAREIGOS, APLINKA [43-52] Penktas skyrius. MONIJOS BENDRADARBIAVIMAS [53-67] Šetas skyrius. TAUT VYSTYMASIS IR TECHNIKA [68-77] Pabaiga [78-79] Nuorodos
Pratarm
1. Meil tiesoje, Jzaus Kristaus paliudyta savo emiku gyvenimu ir pirmiausia mirtimi bei prisiklimu, yra pagrindin varomoji kiekvieno asmens ir visos monijos tikrojo vystymosi jga. Meil – caritas yra nepaprasta jga, skatinanti mog drsiai ir dosniai sipareigoti teisingumui bei taikai. Ši jga kyla i Dievo, aminos Meils ir absoliuios Tiesos. Kiekvienas atranda laim pritardamas planui, kur Dievas yra jam sumans trokdamas asmens pilnatviko gyvendinimo: tokiame plane kiekvienas atranda savo ties ir, tai tiesai pritardamas, tampa laisvas (plg. Jn 8, 22). Todl ties ginti, nuolankiai bei tikinamai j silyti ir liudyti gyvenimu yra reikls bei nepamainomi meils pavidalai. Juk ji „su diaugsmu pritaria tiesai“ (1 Kor 13, 6). Visi mons jauia vidin paskat autentikai mylti: meil ir tiesa niekada iki galo viena nuo kitos neatskiriamos, nes tai Dievo kiekvieno mogaus ird ir dvasi raytas paaukimas. Jzus Kristus meils ir tiesos paiek apvalo ir ilaisvina i ms mogikojo varganumo ir tobulai apreikia meils iniciatyv bei Dievo mums parengto tikrojo gyvenimo plan. Meil tiesoje tampa Kristaus veidu, mums skirtu paaukimu mylti savo brolius jo plano tiesoje. Juk jis pats yra Tiesa (plg. Jn 14, 6).
2. Meil yra pagrindinis Banyios socialinio mokymo kelias. Kiekviena io mokymo nusakoma atsakomyb ir pareiga kyla i meils, kuri, Jzaus odiais, yra viso statymo santrauka (plg. Mt 22, 36–40). Meil yra tikrasis asmens santykio su Dievu ir artimu turinys, ne tik mikrosantyki – tarp draug, eimoje ir nedidelse grupse, – bet ir makrosantyki – visuomenini, ekonomini ir politini – pradas. Banyiai, besivadovaujaniai Evangelija, meil yra viskas, nes, kaip moko ventasis Jonas (plg. 1 Jn 4, 8. 16) ir kaip a priminiau savo pirmojoje enciklikoje „Dievas yra meil“ (Deus caritas est): visa kyla i Dievo meils, per j gyja pavidal ir stiebiasi jos link. Meil yra didiausia Dievo dovana monms, jo paadas ir ms viltis.
inau, kad meil bdavo ir yra ikreipiama bei nuprasminama, neapsaugota nuo pavojus, kad bus nederamai suprasta, istumta i etins gyvensenos ir bet kuriuo atveju negals reiktis tinkamu bdu. Socialinje, teisinje, kultrinje, politinje ir ekonominje srityje, taigi ten, kur toks pavojus didiausias, nesunku paskelbti, jog meil nesvarbi moralinei atsakomybei aikinti bei ugdyti. Todl meil ir ties btina sieti ne tik ventojo Pauliaus nurodyta veritas in caritate (Ef 4, 15) kryptimi, bet ir prieinga bei papildoma caritas in veritate linkme. Tiesa iekotina, atrastina bei ireiktina meils „ekonomijoje“, taiau meil savo ruotu reikia suvokti, patvirtinti ir praktikuoti tiesos viesoje. Tada ne tik pasitarnausime tiesos apviestai meilei, bet ir prisidsime prie tiesos tikimumo, konkreiame visuomeniniame gyvenime parodydami jos autentikum bei tikinamum. Tai ypa svarbu iandienje socialinje ir kultrinje aplinkoje, kurioje tiesa laikoma santykine, kur ji danai nieko nedomina ir yra atmetama.
3. Dl io glaudaus ryio su tiesa meil pripaintina autentika mogikosios bties iraika ir esminiu mogikj santyki – taip pat vieojoje srityje – elementu. Meil suspindi ir autentikai gyvendinama gali bti tik tiesoje. Tiesa yra viesa, suteikianti meilei prasm ir vert. Tiktai padedamas proto bei tikjimo viesos, intelektas priartja prie meils prigimtins ir antgamtins tiesos, suvokia jos kaip dovanojimosi, primimo ir bendrysts reikm. Be tiesos meil nuslysta sentimentalum, virsta tuiu pastatu, kur galima upildyti kuo nori. Toks mirtinas pavojus meilei kyla kultroje be tiesos. Tada ji tampa individo atsitiktini jausm bei nuomoni auka, piktnaudiaujamu bei ikraipomu odiu, galiausiai gyjaniu prieing reikm. Tiesa meil ilaisvina i siauro emocionalizmo, nuskurdinanio jos racional bei socialin turin, ir i fideizmo, atimanio i jos mogik bei visuotin alsavim. Tiesoje meil atspindi tikjimo Biblijos Diev, kuris yra Agape ir Logos, gailestingoji Meil ir Tiesa, Meil ir odis, asmenin ir kartu viej matmen.
4. Kadangi meil kupina tiesos, mogus gali suvokti, pritardamas priimti ir perteikti turting jos veri vairov. Juk tiesa yra logos, kuriantis dia-logos ir taip duodantis pradi bendravimui ir bendrystei. Tiesa, ivesdama mones i subjektyvi nuomoni bei jausm, suteikia jiems galimyb veikti kultrines ir dvasines slygotybes bei sutarti vertinant daikt vert ir esm. Tiesa mogaus intelekt atveria ir suvienija su meils logos – tai tokia krikionikoji inia apie meil ir toks krikionikasis meils liudijimas. Dabartinje socialinje ir kultrinje aplinkoje, enklinamoje polinkio laikyti ties santykine, gyvendami meile tiesoje, suvokiame, jog pritarimas krikionybs vertybms yra ne tik naudingas, bet ir btinas geros visuomens statydinimo ir mogaus autentiko visapusiko vystymosi elementas. Meils be tiesos krikionyb nesunku supainioti su ger, visuomens sugyvenimui nauding, taiau marginali jausm sankaupa. Be tiesos meil itremiama ribot ir privai santyki plotm. Ji ivejama i visuotinai reikmingo mogikojo vystymosi statydinimo, pltojant dialog tarp ini ir praktikos, plan bei proces.
5. Caritas yra gaunamoji ir dovanojamoji meil. Ji yra „malon“ (charis). Jos versm – pirmaprad Tvo meil Snui Šventojoje Dvasioje. Tai meil, nuo Snaus atitekanti iki ms. Tai kuriamoji meil, i kurios esame atsirad, atperkamoji meil, per kuri esame atgim, Kristaus apreiktoji ir gyvendintoji meil (plg. Jn 13, 1), „ilieta ms irdyse Šventosios Dvasios“ (Rom 5, 5). Kaip Dievo meils adresatai, mons yra gailestingosios meils subjektai, paaukti patys bti malons rankiais, skleisti Dievo meil ir megzti gailestingosios meils tinklus.
Tokia gaunamosios ir dovanojamosios meils dinamika ir domisi Banyios socialinis mokymas. Tas mokymas yra caritas in veritatis in re sociali – Kristaus meils tiesos skelbimas visuomenje. Tai – meils tarnyba, taiau vadovaujantis tiesa. Tiesa ilaiko ir ireikia ilaisvinamj meils gali vis naujuose istorijos vingiuose. Kartu ji yra tikjimo ir proto tiesa, tiesa abiejose iose skirtingose ir sykiu sveikaujaniose painimo srityse. Ši tiesa tiesiog btina siekiant vystymosi, visuomens gerovs ir tinkamo sunki, monij kamuojani socialini ekonomini problem sprendimo. Ir dar svarbiau yra ia tiesa gyventi ir j liudyti. Be tiesos, be pasitikjimo ir meils tam, kas teisinga, nebna nei sins, nei socialins atsakomybs: socialin veikla tada virsta asmenini interes ir galios logik aismu, ardaniu visuomen, ypa visuomen, keliaujani globalizacij ir igyvenani tokius sunkius momentus kaip dabartiniai.
6. Caritas in veritate yra principas, apie kur sukasi Banyios socialinis mokymas, tai principas, veiksmingai pasireikiantis orientaciniais moralins veiksenos kriterijais. ia labiausiai noriau paminti du i j, ypa reikalingus visuomenei pakeliui globalizacij, – teisingum ir visuotin gerov.
I pradi apie teisingum. Ubi societas, ibi ius: kiekviena visuomen irutulioja savo teisin sistem. Meil pranoksta teisingum, nes mylti reikia dovanoti, duoti kitam k nors, kas yra „mano“; taiau ji niekada nra atsieta nuo teisingumo, akinanio mane atiduoti kitam tai, kas yra „jo“, kas jam priklauso dl jo bties ir veiklos. Negaliu „dovanoti“ kitam k nors, kas mano, pirma neatidavs, kas jam teistai priklauso. Kas kitus myli gailestingja meile, tas pirmiausia j atvilgiu bna teisingas. Teisingumas ne tik nesvetimas meilei, ne tik nra alternatyvus ar greta meils einantis kelias: teisingumas neatskiriamai susijs su meile[1], yra jos esminis elementas. Teisingumas yra pirmutinis meils kelias, arba, pasak Pauliaus VI, jos „minimalus matas“[2], tos meils „darbu ir tiesa“ (1 Jn 3, 18), kuriai mus aukia apatalas Jonas, esminis dmuo. Viena vertus, meil reikalauja teisingumo – pripainti ir gerbti teistas asmens ir taut teises, stengiasi statydinti „mogaus ties“, remdamasi teise ir teisingumu. Kita vertus, meil teisingum pranoksta ir papildo j dovanojimo ir atleidimo logika[3]. „mogaus miest“ augina ne tik teismis ir pareigomis grsti santykiai, bet dar labiau ir pirmiausia neusitarnaujamumo, gailestingumo ir bendrysts paenklinti ryiai. Gailestingja meile mogik santyki plotmje visada taip pat apreikiama Dievo meil, visoms pastangoms, kuriomis siekiama teisingumo, suteikianti dievikj ir iganomj vert.
7. Be to, ypatingas dmesys skirtinas visuotinei gerovei. K nors mylti reikia trokti jam gera ir veiksmingai to siekti. Greta asmenins gerovs egzistuoja ir gerov, susijusi su mogaus gyvenimu visuomenje, – visuotin gerov. Tai gerov to „mes visi“, kur sudaro socialin bendruomen susibr asmenys, eimos ir nedidels grupels[4]. Tokios gerovs troktama ne sau paiam, bet monms, priklausantiems socialinei bendruomenei ir tik joje galintiems veiksmingiau pasiekti savo tikrj gerov. Trokti visuotins gerovs ir dl jos stengtis yra teisingumo ir meils reikalavimas. sipareigoti visuotinei gerovei reikia, viena vertus, remti visas institucijas, teisikai, pilietikai, politikai ir kultrikai struktruojanias socialin gyvenim, ir, kita vertus, jomis naudotis, taip randantis poliui, miestui. Artimas mylimas juo veiksmingiau, juo labiau rpinamasi bendrja gerove, atitinkania ir jo realius poreikius. Kiekvienas krikionis paauktas itaip mylti artim pagal savo paaukimo savit pobd ir takos galimybes polyje. Tai institucinis – galime sakyti ir politinis – artimo meils kelias, ne maiau tinkamas ir veiksmingas negu meil, rodoma artimui tiesiogiai, ne per tarpininkaujanias polio institucijas. Kai visuotinei gerovei sipareigojama i meils, tokios pastangos yra vertingesns negu vien pasaulietins, politins. Kaip ir kiekvienas sipareigojimas teisingumui, tai irgi dievikosios meils liudijimas, kuris, veikdamas laike, rengia aminyb. Visuotinis Dievo miestas, kurio link juda monijos istorija, statydinamas tik tada, kai mogaus veikla emje bna kvpta ir palaikoma meils. Kad mogaus miestui suteikt vienybs bei taikos pavidal ir tam tikru bdu padaryt j provaizdine Dievo miesto be sien anticipacija, pakeliui globalizacij visuomenje visuotin gerov bei pastangos to siekiant neivengiamai turi aprpti vis monij, vadinasi, taut ir nacij bendruomen[5].
8. 1967 m. paskelbdamas enciklik Populorum progressio, mano garbingasis pirmtakas Paulius VI didij taut vystymosi tem pateik tiesos spindesyje ir Kristaus meils viesoje. Jis patvirtino, kad Kristaus skelbimas yra pirmutinis ir pagrindinis vystymosi veiksnys[6], ir ikl uduot engti vystymosi keliu irdimi ir visu protu[7], t. y. karta meile ir tiesos imintimi. Juk btent pirmaprad Dievo meils tiesa, mums dovanota malon atveria ms gyvenim dovanai ir leidia tiktis „viso mogaus ir visos monijos“[8] vystymosi, perjimo „nuo maiau mogik prie mogikesni slyg“[9], kas pasiekiama veikiant neivengiamai kelyje pasitaikanius sunkumus.
Prajus keturiasdeimiai met nuo enciklikos paskelbimo noriau pagerbti didaus popieiaus Pauliaus VI atminim tsdamas jo mokym apie visapusik mogaus vystymsi ir leisdamasis jo nurodytu keliu, idant mokym padaryiau aktual ms dienomis. Tok suaktualinimo proces pradjo Dievo tarnas popieius Jonas Paulius II savo enciklika Sollicitudo rei socialis, kuria norjo paminti Populorum progressio paskelbimo dvideimtsias metines. Iki tol panaiai paminta tebuvo enciklika Rerum novarum. Prabgus dar dvideimiai met, noriu pareikti, jog enciklika Populorum progressio, mano nuomone, laikytina „ms laik Rerum novarum“, nuvieianti monijos ingsnius kelyje vienyb.
9. Meil tiesoje – caritas in veritate – yra didiulis ikis Banyiai didjanios ir plintanios globalizacijos pasaulyje. Didel pavoj ms laikais kelia tai, kad faktins moni bei taut tarpusavio priklausomybs nelydi jokia etin sins ir intelekto sveika, i kurios galt inirti tikrai mogikas vystymasis. Tik proto ir tikjimo apviesta meile galima pasiekti vystymosi tikslus, turinius mogikj ir sumoginanij vert. Dalijimosi grybmis bei itekliais, i kurio kyla autentikas vystymasis, nemanoma laiduoti vien technine paanga ir iskaiiavimu paremtais santykiais, tai pasiekiama tik meile, blog nugalinia gerumu (plg. Rom 12, 21) ir atveriania mones sins bei laisvs abipusikumui.
Banyia negali pasilyti technini sprendim[10] ir tikrai neketina „kitis valstybin politik“[11]. Taiau visais laikais ir visomis aplinkybmis jai tenka vykdyti tiesos misij bei reikalauti visuomens, atitinkanios mog, jo kilnum ir paaukim. Be tiesos visa nusmunka empiristin ir skepticistin gyvenimo samprat, negebani pakilti aukiau praktikos, nes jos nedomina vertybs – ir kartais net reikms, – kuriomis remiantis ta praktika vertintina bei orientuotina. Itikimyb mogui reikalauja itikimybs tiesai, kuri vienintel laiduoja laisv (plg. Jn 8, 32) ir visapusiko mogaus vystymosi galimyb. Todl Banyia ieko tiesos, j nenuilstamai skelbia ir pripasta, kai tik ji pasireikia. Tokios tiesos misijos Banyia atsisakyti negali. Jos socialinis mokymas yra ypatingas tokio skelbimo aspektas – tarnavimas tiesai, kuri ilaisvina. Bdamas atviras tiesai, kad ir i kokios painimo srities ji ateit, Banyios socialinis mokymas sudlioja jos fragmentus, kaip daniausiai ji yra aptinkama, viening visum ir perkelia j vis nauj moni ir taut visuomens gyvenimo praktik[12].
Pirmas skyrius POPULORUM PROGRESSIO INIA
10. Enciklikos Populorum progressio perskaitymas i naujo prabgus keturiasdeimiai met nuo jos paskelbimo akina likti itikimam jos meils bei tiesos iniai ir traktuoti pastarj popieiaus Pauliaus VI specifinio mokymo ir, plaiau, Banyios socialinio mokymo tradicijos kontekste. Tada pasvertinos kitokios slygos, kuriomis iandien, skirtingai negu anksiau, ikyla vystymosi problema. Tad teisinga bt remtis apatal tikjimo tradicija[13], senuoju ir naujuoju paveldu, u kurio rib Populorum progressio likt dokumentu be akn, o vystymosi klausimai bt susiaurinti ligi vien sociologini duomen.
11. Populorum progressio buvo paskelbta ikart po Vatikano II Susirinkimo. Jau pirmose enciklikos pastraipose atsiskleidia artimas ryys su Susirinkimu[14]. Po dvideimties met enciklikoje Sollicitude rei socialis popieius Jonas Paulius II pabr anos enciklikos vaising ssaj su Susirinkimu, pirmiausia pastoracine konstitucija Gaudium et spes[15]. A irgi noriau ia priminti Vatikano II Susirinkimo reikm popieiaus Pauliaus VI enciklikai ir visam vlesniam popiei mokymui socialiniais klausimais. Susirinkimas pagilino tai, kas visada buvo neatsiejama nuo tikjimo tiesos, btent, kad Banyia, tarnaudama Dievui, tarnauja pasauliui meils ir tiesos matmenimis. Kaip tik tokia perspektyva rmsi ir popieius Paulius VI, pateikdamas mums dvi didias tiesas. Pirmoji yra ta, kad visa Banyia, skelbdama, vsdama ir darydama meils darbus, visa savo btimi ir visu savo veikimu skatina visapusik mogaus vystymsi. Jos vieasis vaidmuo neapsiriboja vien pagalba ar ugdymu, bet parodo, jog ji, kai gali veikti laisvs reimu, visas savo savitas jgas skiria mogaus ir pasaulins brolybs skatinimui. Neretai ta laisv varoma draudim bei persekiojim arba ir susiaurinama, kai Banyios veikla apribojama vien karitatyvine veikla. Antroji tiesa yra ta, kad autentikas mogaus vystymasis nedalijamai susijs su visu asmeniu, su visais jo matmenimis[16]. Be aminojo gyvenimo perspektyvos mogaus paangai iame pasaulyje pritrksta kvapo. Liekant udarytai istorijoje, jai ikyla pavojus apsiriboti turto didinimu. Tada monija netenka drsos atsiverti didesnms grybms, didioms bei nesavanaudikoms iniciatyvoms, kuri imtis akina artimo meil. mogus nei vystosi vien savo jgomis, nei vystymasis jam primetamas tiesiog i iors. Istorijos raidoje danai manyta, jog, norint monijai laiduoti teis vystymsi, pakanka institucij. Deja, tokiomis institucijomis pernelyg kliautasi, tarsi jomis troktam tiksl bt manoma pasiekti savaime. I tikrj institucij neutenka, nes visapusikas mogaus vystymasis pirmiausia yra paaukimas ir todl i vis reikalauja laisvai ir solidariai imtis atsakomybs. Toks vystymasis, be to, negalimas be transcendentins asmens sampratos, jam reikia Dievo: be Dievo vystymasis arba paneigiamas, arba patikimas vien mogui, nupuolaniam iganymo savo paties jgomis arogancij ir galiausiai skatinaniam numogint vystymsi. Apskritai tik susitikimas su Dievu leidia matyti ne vien „tik kit“[17], bet atpainti jame dievikj paveiksl ir tada i tikrj atrasti kit mog ir subrsti meilei, virstaniai „rpinimusi kitu ir nerimastavimu dl kito“[18].
12. Ssaja tarp Populorum progressio ir Vatikano II Susirinkimo nra lis, atskiriantis popieiaus Pauliaus VI mokym socialiniais klausimais nuo jo pirmtak Petro soste mokymo: Susirinkimas tik pagilino pastarj mokym tolydiame Banyios gyvenime[19]. Šia prasme tam tikri abstrakts Banyios socialinio mokymo poskyriai, taikantys popiei socialinms itaroms svetimas kategorijas, neprisideda prie aikumo. Egzistuoja ne dvi socialinio mokymo tipologijos, iki Susirinkimo ir po Susirinkimo, bet vienas nuoseklus ir kartu visada naujas mokymas[20]. Teisinga irykinti vienos ar kitos enciklikos, vieno ar kito popieiaus mokymo ypatybes, taiau niekada i aki nevalia ileisti viso mokymo corpus[21]. Nuoseklumas reikia ne traukim sistem, bet veikiau dinamin itikimyb gautajai viesai. Banyios socialinis mokymas apvieia vis inyranias naujas problemas viesa, kuri nekinta[22]. Tai laiduoja io mokymo „paveldo“[23], kartu su savo savitais bruoais neatsiejamo nuo Banyios visada gyvos Tradicijos[24], tiek nuolatin aktualum, tiek ir istorikum. Banyios socialinis mokymas surstas ant pamato, apatal perteikto Banyios tvams, po to perimto bei pagilinto didij krikionikj mokytoj. Šis mokymas galiausiai remiasi Naujuoju mogumi, „paskutiniu Adomu“, kuris „tapo gyvyb teikiania dvasia“ (1 Kor 15, 45) ir yra pradas tos meils, kuri „niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 8). Jis paliudytas ventj ir vis, kurie savo gyvyb paguld dl Iganytojo Kristaus kovos u teisingum ir taik lauke. Juo reikiasi popiei pranaika uduotis apatalikai vadovauti Kristaus Banyiai ir atpainti kaskart vis naujus evangelizacijos poreikius. Dl i prieasi plai Tradicijos up siliejusi enciklika Populorum progressio geba ir iandien mums kai k pasakyti.
13. Be savo reikmingo ryio su visu Banyios socialiniu mokymu, enciklika Populorum progressio taip pat susijusi su visu popieiaus Pauliaus VI mokymu ir pirmiausia su jo mokymu socialiniais klausimais. Jo pamokymai ia tema buvo labai svarbs: jis pabr Evangelijos btinyb statydinant laisv ir teising visuomen turdamas prie akis dvasin ir istorin meils gaivinamos civilizacijos perspektyv. Popieius Paulius VI aikiai suvok, kad socialinis klausimas tapo pasaulinis[25], ir irjo postmius monijos vienijimosi link, atitinkant krikionikj vienos vienintels visuotine brolybe solidarios taut eimos ideal. Vystymsi mogikuoju bei krikionikuoju matmeniu jis pavadino krikionikojo socialinio mokymo erdimi ir krikionikj meil pateik kaip pagrindin vystymuisi tarnaujani jg. Akinamas trokimo aikiai parodyti iandieniam mogui Kristaus meil, popieius Paulius VI tvirtai msi svarbi etini klausim, nenusileisdamas savo meto kultros silpnybms.
14. Po to 1971 m. paskelbtame apatalikajame laike Octogesima adveniens popieius Paulius VI isamiau aptar politikos prasm ir utopini bei ideologini vizij, pakertani politikos etin bei mogikj kokyb, keliam pavoj. Galvoje turimi su vystymusi susij argumentai. Deja, negatyvios ideologijos ir toliau vei. Sergtis technokratins ideologijos, kuri iandien itin paplitusi, popieius Paulius VI spjo[26], gerai inodamas, kaip pavojinga vis vystymosi proces palikti vien technikai, nes tada jis neturs gairi. Technika, kaip tokia, yra ambivalentika. Šiandien, viena vertus, linkstama mintj vystymosi proces patikti vien jai, taiau, kita vertus, matome randantis ideologij, apskritai neigiani vystymosi naud, nes is laikomas i pagrind antihumaniku ir vedaniu visuotin nuosmuk. Taip galiausiai pasmerkiama ne tik ikreiptas ir netinkamas bdas, kuriuo mons kartais siekia paangos, bet ir patys moksliniai atradimai, kurie, jei deramai taikomi, visiems suteikia galimybi augti. Pasaulio be vystymosi vaizdinys ireikia nepasitikjim mogumi ir Dievu. Todl didel klaida menkinti mogaus gebjimus koreguoti vystymosi ikrypimus ar net ignoruoti, kad mogus i prigimties siekia „pilnatvikesns bties“. Ideologikai suabsoliutinti technin paang arba isigalvoti utopij apie pirmaprad gamtos bv grusi monij yra du prieingi bdai, kaip atsieti paang nuo moralinio vertinimo ir ms atsakomybs.
15. Banyios silomo vystymosi visikai mogikam turiniui nusakyti labai svarbs du kiti popieiaus Pauliaus VI dokumentai, tiesiogiai nesusij su socialiniu mokymu, tai enciklika Humane vitae (1968 m. liepos 25 d.) ir apatalikasis paraginimas Evangelii nuntiandi (1975 m. gruodio 8 d.). Todl pravartu ir iuos abu tekstus skaityti, prie akis turint Populorum progressio.
Enciklikoje Humane vitae pabriama dvejopa lytikumo kaip susivienijimo ir pradjimo reikm, visuomen pagrindiant sutuoktini – vyro ir moters, pripastani vienas kito skirtingum ir papildomum, – pora, kuri atvira gyvybei[27]. Galvoje turima ne vien individo moral: enciklikoje Humane vitae atskleidiami tvirti ryiai tarp gyvybs etikos ir socialins etikos, taip duodant pradi magisterinei tematikai, savo pavidal pamale gyjaniai vairiuose dokumentuose, i kuri paskutinis yra popieiaus Jono Pauliaus II enciklika Evangelium vitae[28]. Banyia i ssaj tarp gyvybs etikos ir socialins etikos primygtinai pabria, nes ino, jog: „Visuomen neturi tvirto pamato, kai ji, viena vertus, teigia tokias vertybes kaip asmens orumas, teisingumas ir taika, o, kita vertus, radikaliai prieinasi joms, priimdama ir toleruodama vairius bdus, kuriais eminama ir paeidiama mogaus gyvyb, ypa silpna ar atsidrusi visuomens paribyje“[29].
Apatalikasis paraginimas Evangelii nuntiandi irgi labai artimai susijs su vystymusi, nes, pasak popieiaus Pauliaus VI, „evangelizacija nebt tobula, jei neatsivelgt Evangelijos ir mogaus konkretaus gyvenimo, tiek asmeninio, tiek visuomeninio, nepaliaujam sveik“[30]. „Tarp evangelizacijos ir mogaus paangos – vystymosi ir isilaisvinimo – i ties yra artim ssaj“[31]. Tuo vadovaudamasis popieius Paulius VI aikiai irykino ry tarp Kristaus skelbimo ir mogaus paangos visuomenje. Kristaus meils liudijimas teisingumo, taikos ir vystymosi darbais neatsiejamas nuo evangelizacijos todl, kad mus myliniam Jzui Kristui rpi visas mogus. Tokiais svarbiais mokymais remiasi Banyios socialinio mokymo, kaip esminio evangelizacijos elemento[32], misijinis aspektas[33]. Banyios socialinis mokymas yra tikjimo skelbimas ir tikjimo liudijimas, tikjimo ugdymo rankis ir btina vieta.
16. Enciklikoje Populorum progressio popieius Paulius VI pirmiausia mums norjo pasakyti, jog paangos kilm ir esm yra paaukimas: „Pagal Dievo plan kiekvienas mogus paauktas vystytis, nes paaukimas yra visas gyvenimas“[34]. Btent tai pateisina Banyios kiimsi vystymosi problem kompleks. Jei mogui bt svarbs tik techniniai mogaus gyvenimo aspektai ir nerpt nei jo kelions per istorij kartu su broliais prasm, nei io kelio tikslas, tuomet Banyia neturt teiss kalbti apie iuos dalykus. Popieius Paulius VI, kaip ir jo pirmtakas popieius Leonas XIII enciklikoje Rerum novarum[35], laik savo tarnybos pareiga Evangelijos viesa nuviesti savo meto socialinius klausimus[36].
Sakyti, kad vystymasis yra paaukimas, reikia pripainti, kad jis, viena vertus, gimsta i transcendentinio kvietimo ir, kita vertus, nestengia pats sau suteikti galutins prasms. Ne be pagrindo odis „paaukimas“ pasitaiko ir kitoje enciklikos vietoje – ten, kur sakoma: „Tad autentikas yra tik tas humanizmas, kuris atsiveria Absoliutui pripaindamas paaukim, dovanojant tikrj mogaus gyvenimo supratim“[37]. Toks poiris vystymsi sudaro Populorum progressio erd ir motyvuoja visus popieiaus Pauliaus VI apmstymus apie laisv, ties ir meil vystymosi matmeniu. Tai yra ir pagrindin prieastis, kodl i enciklika tebra aktuali ms dienomis.
17. Paaukimas reikalauja laisvo ir atsakingo atsako. Visapusiku mogaus vystymusi suponuojama atsakinga asmens ir taut laisv: io vystymosi negarantuos jokia struktra, jei nuoalyje bus palikta arba jos nustelbta mogaus atsakomyb. „Daug adantys, taiau i tikrj tik iliuzijas kurstantys mesianizmai“[38] savo pasilymus visada grindia vystymosi transcendentinio matmens neigimu, bdami tikri, jog vystymsi gali visikai kontroliuoti. Toks klaidingas tikrumas virsta silpnybe, nes pavergia mog ir nuemina j ligi vystymosi priemons, tuo tarpu paaukim priimaniojo nuolankumas virsta tikrja autonomija, nes mog ilaisvina. Popieius Paulius VI neabejoja, jog klitys bei slygotybs stabdo vystymsi, taiau jis taip pat yra tikras, kad „kiekvienas, kad ir koki tak veikiamas, yra savo laims kalvis arba savo neskms prieastis“[39]. Ši laisv susijusi su vystymusi, kok dabar turime prie akis, taiau ji susijusi ir su nepakankama pltra, kuri yra ne atsitiktinumo ar istorins btinybs rezultatas, bet nulemta mogaus atsakomybs. Btent dl ios prieasties „bado kamuojamos tautos… primygtinai prao pasiturini taut pagalbos“[40]. Paaukimas yra ir laisv moni laisviems monms adresuojamas kvietimas bendrai imtis atsakomybs. Popieius Paulius VI gyvai jaut ekonomini struktr bei institucij svarb, taiau ne maiau aikiai suvok ir tikrj j esm bti mogaus laisvs rankiais. Tiktai laisvas vystymasis gali bti tikrai mogikas, tik atsakingos laisvs slygomis jis gali tinkamai augti.
18. Visapusikas mogaus vystymasis kaip paaukimas reikalauja laisvs, sykiu ir pagarbos jo tiesai. Paaukimas paang akina mones „daugiau veikti, painti ir turti, idant jie daugiau bt“[41]. Taiau ia ikyla problema: k reikia „daugiau bti“? klausim popieius Paulius VI atsako nurodydamas esminius „tikrojo vystymosi“ poymius: jis turs bti „visapusikas, neileisti i aki viso mogaus ir visos monijos“[42]. Šiandienje visuomenje dar labiau negu popieiaus Pauliaus VI laikais konkuruojant vairiems poiriams mog, krikionikoji samprata ypatinga tuo, jog patvirtina ir pagrindia neatimamas mogaus teises ir augimo prasm. Krikionikasis paaukimas vystytis padeda siekti vis moni ir viso mogaus paangos. Popieius Paulius VI ra: „Mums svarbus mogus, kiekvienas mogus, kiekviena moni grup ligi pat visos monijos“[43]. Krikionikasis tikjimas rpinasi vystymusi nesikliaudamas privilegijomis ar galios pozicijomis ir net krikioni nuopelnais, net jei toki bta ir alimais prigimtini rib bna dar ir iandien[44]. Tikjimas, prieingai, visas viltis deda vien Krist, i kurio kildintinas bet kuris autentikas paaukimas visapusikai mogui vystytis. Evangelija yra pamatinis vystymosi elementas, nes Kristus ten, „apreikdamas Tvo ir jo meils slpin“, „paiam mogui pilnatvikai parodo, kas yra mogus“[45]. Pamokyta savo Viepaties, Banyia tiria laiko enklus, juos aikina ir silo pasauliui tai, „k turi savo – visapusik poir mog ir monij“[46]. Btent dl to, kad Dievas mogui taria didiausi „taip“[47], mogus negali neatsiverti dievikajam paaukimui vystytis. Vystymosi ties sudaro jo visybikumas: jei vystymasis neaprpia viso mogaus ir kiekvieno, jis nra tikrasis vystymasis. Tai svarbiausia Populorum progressio inia, galiojanti iandien ir visais laikais. Visapusikas mogaus vystymasis prigimtinje plotmje kaip atsakas dievikojo Krjo paaukim[48] turi bti gyvendinamas vadovaujantis „transcendentiniu humanizmu, <…> suteikianiu [mogui] didiausi pilnatv: toks yra galutinis asmens vystymosi tikslas“[49]. Tad krikionikasis paaukimas tok vystymsi susijs tiek su prigimtine, tiek su antgamtine plotme; todl, „nustmus Diev el, pamau nunyksta ir ms gebjimas painti prigimtin tvark, jos tiksl ir tai, kas gera“[50].
19. Galiausiai vystymosi kaip paaukimo samprata reikalauja, kad jo erdis bt meil. Enciklikoje Populorum progressio popieius Paulius VI konstatavo, jog pagrindins nepakankamos pltros prieastys nra materialinio pobdio. Jis ragino mus iekoti j tarp kit mogaus matmen. I j pirmiausia pamintina valia, danai nepaisanti solidarumo pareig, po to mstymas, ne visada mokantis pakreipti vali derama kryptimi. Todl vystymsi turt lydti „imintingi, giliai mstyti gebantys mons, iekantys naujojo humanizmo, kuris iandien mogui leist surasti pat save“[51]. Taiau tai dar ne viskas. Nepakankam pltr lemia prieastis, dar svarbesn u nepakankam mstym: tai „brolikos dvasios tarp moni ir tarp taut stygius“[52]. Ar mons gali pasiekti tok brolikum vien savo jgomis? Vis labiau globalizuota visuomen padaro mus kaimynais, taiau ne broliais. Protas savo igalmis stengia suvokti moni lygyb ir steigti pilietin santvark, taiau negeba sukurti brolybs. Ši brolyb kyla i transcendentinio paaukimo, kuris priklauso Dievui – Tvui, pirma mus pamilusiam ir per Sn mokaniam, kas yra brolika meil. Vardydamas vairias mogaus vystymosi proceso plotmes, popieius Paulius VI, paminjs tikjim, pirm viet ikl „vienyb meilje Kristaus, kuris visus paauk kaip vaikus dalyvauti gyvojo Dievo, vis moni Tvo, gyvenime“[53].
20. Šios Populorum progressio atvertos perspektyvos ilieka pamatins troktant suteikti ms pastangoms dl taut vystymosi polk bei krypt. Enciklikoje, be to, nuolatos pabriamas reform neatidliotinumas[54] ir raginama taut vystymsi enklinani dideli neteisingumo problem akivaizdoje veikti drsiai ir nedelsiant. Taip veikti taip pat veria meil tiesoje. Mus akina Kristaus meil: caritas Christi urget nos (2 Kor 5, 14). Neatidliotinai veikti spiria ne tik kokie nors dalykai, vienas kit vejantys vykiai ir problemos, bet ir uduotis gyvendinti autentik brolyb. Šis tikslas toks svarbus, kad reikalauja ms atsivrimo, idant giliai suvoktume ir konkreiai i „irdies“ visi drauge stengtums, kad dabartiniai ekonominiai ir socialiniai procesai duot tikrai mogik rezultat.
Antras skyrius MOGAUS VYSTYMASIS MS LAIKAIS
21. Popieius Paulius VI vystymsi velg organikai. Svoka „vystymasis“ jis norjo nurodyti tiksl padti tautoms veikti pirmiausia bad, skurd, endemines ligas ir neratingum. Ekonominiu lygmeniu tai reik j aktyv dalyvavim tarptautiniame kio procese lygiomis slygomis, socialiniu lygmeniu – j evoliucij apsivietusios ir solidarios visuomens link, politiniu – demokratini reim, gebani laiduoti laisv ir taik, tvirtinim. Po daugelio met nerimastingai velgdami ms laikais viena po kitos kylani krizi raid bei perspektyvas, paklauskime, ar pastaraisiais deimtmeiais taikytas vystymosi modelis patenkino popieiaus Pauliaus VI lkesius. Tada pamatysime, kad Banyios nuogstavimai dl vien technologikos visuomens gebjimo isikelti realius tikslus ir tinkamai naudotis turimomis priemonmis buvo pagrsti. Pelnas naudingas tada, kai jis kaip priemon palenkiamas tikslui, suteikianiam prasm ir jo siekimo bdui, ir panaudojimui. Iskirtinis orientavimasis peln, kurio siekiama netinkamu bdu ir kurio galutinis tikslas nra visuotin gerov, kelia grsm sunaikinti turt ir stumti varg. Popieiaus Pauliaus VI troktas ekonominis vystymasis turjo bti toks, kad duot pradi realiam, visus aprpianiam ir konkreiai darniam augimui. Tiesa, vystymasis buvo ir yra teigiamas veiksnys, milijardus moni ilaisvins i skurdo ir pastaruoju metu daugybei ali suteiks galimyb tapti tarptautinje politikoje veiksmingais veikjais. Taiau taip pat pripaintina, jog ekonomin vystymsi slg ir tebeslegia ikraipymai ir dramatikos problemos, dar labiau irykinamos dabartins krizins situacijos. Ši situacija veria mus imtis neatidliotin sprendim, vis labiau susijusi su paia mogaus, negalinio nusigrti nuo savo prigimties, paskirtimi. Veikianios technins jgos, pasauliniai abipusiai ryiai, netinkamos ir, be to, spekuliacins finansins veiklos alingas poveikis realiajam kiui, danai vien iprovokuoti ir tada reikiamai nesuvaldyti miliniki migrant srautai, nekontroliuojamas ems itekli naudojimas – visa tai akina mus iandien galvoti apie btinas priemones, kaip sprsti problemas, kurios, palyginti su tomis, su kuriomis susidr popieius Paulius VI, yra ne tik naujos, bet ir daro esmin tak dabartinei ir bsimajai monijos gerovei. Krizs bei jos sprendim, lygiai kaip ir naujo bsimojo vystymosi, aspektai yra vis labiau vienas su kitu susij, vienas kit lemia, reikalauja nauj pastang suprasti visum ir naujos humanistins sintezs. Sudtinga ir gili dabartin kriz pagrstai kelia nerim, taiau, kupini realizmo, pasitikjimo ir vilties, privalome imtis naujos atsakomybs. Jai mus kvieia scenarijus pasaulio, kuriam btina i pagrind kultrikai atsinaujinti ir vl atrasti pagrindines vertybes, ant kuri statydintina geresn ateitis. Kriz pareigoja mus naujaip planuoti savo keli, nusistatyti naujas taisykles, surasti nauj sipareigojimo form, grtis teigiamas patirtis ir alintis neigiam. Tada kriz taps dingstimi velgti, kas yra kas, ir parengti nauj plan. Dabartins akimirkos sunkum btina imtis vadovaujantis ia veikiau pasitikjimo negu nevilties enklinama laikysena.
22. Vystymosi kontekstas iandien policentrinis. Ir nepakankamos pltros, ir vystymosi veikj bei prieasi daug, sunku atskirti kalt nuo nuopeln. Tokia padtis turt mus spirti isilaisvinti i ideologij, danai dirbtinai supaprastinani tikrov, ir akinti objektyviai perirti mogikai sudtingas problemas. Neturtingas alis nuo turting skirianti demarkacin linija nebra tokia ryki kaip enciklikos Populorum progressio laikais; tai dmes jau atkreip popieius Jonas Paulius II[55]. Imant absoliuiai, pasaulis turtja, taiau kartu didja nelygyb. Turtingose alyse nuskursta naujos visuomens klass ir randasi nauj skurdo form. Neturtingesniuose regionuose kai kurios grups vaistnikai ir vartotojikai mgaujasi perteklinio vystymosi padtimi, nepriimtinai kontrastuojania su nesibaigianiomis numoginanio vargo situacijomis. „Baisus neteisingumas“[56] tebepiktina. Deja, ir sen bei nauj turtingj ali, ir neturtingj ali ekonomikos ir politikos atstovai danai elgiasi korumpuotai ir neteistai. Kartais dirbanij mogaus teisi negerbia ir didels tarptautins mons, ir vietins gamybins grups. Tarptautin pagalba dl atsakomybs stygiaus danai nebeatitinka savo tiksl, turint omenyje tiek rmjus, tiek ir pagalbos gavjus. Pana atsakomybs trkum galime aptikti ir nemateriali ar kultrini nepakankamos pltros prieasi srityje. Turtingosios alys perdtai saugo inias, perdm grietai taikydamos teis intelektin nuosavyb, ypa tai pasakytina apie medicin. Kai kuriose neturtingose alyse sykiu tebeegzistuoja vystymosi proces stabdantys kultriniai modeliai ir visuomeninio elgesio normos.
23. Daugelis ems region, nors problemikai ir nevienalytikai, toliau vystsi ir eng br dideli galybi, kurioms ateityje teks svarbus vaidmuo. Taiau pabrtina, kad paangos vien ekonominiu ir technologiniu poiriu neutenka. Vystymasis turi bti vis pirma autentikas ir visapusikas. Ekonominio atsilikimo veika, tiesa, yra teigiamas faktas, taiau mogaus paangos sudtingos problematikos neisprendia – nei ios paangos apimtose alyse, nei ekonomikai jau stipriose, nei tose, kurios vis dar varganos, kamuojamos ne tik sen inaudojimo form, bet ir ikryp bei pusiausvyros stygiaus paenklinto augimo neigiam padarini.
lugus ekonominms bei politinms Ryt Europos komunistini ali sistemoms ir pasibaigus vadinamj „prieik blok“ tarpusavio grumtynms, vystymsi reikjo i naujo visapusikai apmstyti. To reikalavo popieius Jonas Paulius II, i „blok“ egzistencij 1987 m. vardijs kaip vien i svarbiausi nepakankamos pltros prieasi[57] ta prasme, kad politika atima i ekonomikos bei kultros piniginius iteklius bei stoja skersai kelio laisvs ideologijai. 1991 m., po 1989 m. vyki, jis taip pat reikalavo, kad „blok“ pabaig lydt globali vystymosi perira ne tik tose alyse, bet ir Vakaruose bei tebesivystaniose pasaulio dalyse[58]. Tai buvo padaryta tik i dalies ir tebra rimta pareiga, kuri galima atlikti priimant dabartinms ekonominms problemoms veikti btinus sprendimus.
24. Nors dl paengusio socializacijos proceso jau popieiaus Pauliaus VI laikais buvo galima kalbti apie pasauliniu tapus socialin klausim, pasaulis anuo metu buvo dar daug maiau susilyds nei iandienis. Ekonomin ir politin veikla daugiausia vykdyta toje paioje erdvje ir galdavo viena kita kliautis. Gamyba daniausiai neperengdavo nacionalini sien, o finansins investicijos usienyje cirkuliuodavo ribotai. Todl daugelio valstybi politika vis dar galdavo nubrti kiui prioritetus ir turimomis lomis tam tikra prasme reguliuoti ekonomin vyksm. Dl ios prieasties enciklikoje Populorum progressio „vieajai valdiai“[59] priskiriama pagrindin, nors ir ne iskirtin, uduotis.
Ms laikais valstybei tenka susidurti su apribojimais, jos suverenitetui keliamais naujo tarptautinio ekonominio, komercinio ir finansinio konteksto, kuris taip pat isiskiria vis didesniu finansiniu ir materiali bei nemateriali gamybos priemoni mobilumu. Šis naujas kontekstas pakeit politin valstybi gali.
Šiandien, turint prie akis pamok, kuri mums pateik dabartin ekonomikos kriz, kai valstybi vieajai valdiai tenka tiesiogiai taisyti klaidas ir sutrikimus, regis, yra realistikiau i naujo vertinti valstybi vaidmen ir gali; ir vien, ir kit btina i naujo imintingai apgalvoti ir pasverti, idant valstybs vl pajgt – galbt naujomis veiksenomis – imtis iandienio pasaulio iki. Tinkamai pakoregavus vieosios valdios vaidmen, galima tiktis sutvirtinti naujas dalyvavimo nacionalinje ir tarptautinje politikoje formas, gyvendinamas pilietinje visuomenje besidarbuojani organizacij veikla. Veikiant ia kryptimi, tiktina, jog piliei dmeys bei dalyvavimas res publica augs ir gils.
25. Socialiniu lygmeniu apsaugos ir rpybos staigoms, kurios daugelyje ali jau gyvavo popieiaus Pauliaus VI laikais, i esms pakitusiame gali aisme sunku – o ateityje gali bti dar sunkiau – siekti sav tikrojo socialinio teisingumo tiksl. Globali tapusi rinka pirmiausia turtingosiose alyse paskatino iekoti nedideli gamybos kat zon, kurias bt galima perkelti gamyb siekiant sumainti daugelio preki kainas, padidinti perkamj gali ir savo vidins rinkos vis didesniu vartojimu paremt augim. Tad rinka dav pradi naujoms konkurencijos tarp valstybi formoms, kai vairiomis formomis – tarp j ir palankiais mokesiais bei darbo pasaulio dereguliacija – siekiama pritraukti usienio kompanij gamybos centrus. Dl toki proces siekiant didesni konkurencini privalum pasaulinje rinkoje teko mainti socialins apsaugos tinklus, o tai sukl didel grsm darbuotoj teisms, pagrindinms mogaus teisms ir tradicinmis socialins valstybs formomis gyvendinamam solidarumui. Socialins apsaugos sistemos gali prarasti gebjim atlikti savo uduot net tik neturtingose, bet ir ant koj dabar besistojaniose, ir seniai toli paengusiose alyse. Subalansuoto biudeto politika su socialini imok karpymais, danai silomais tarptautini finansini institucij, gali palikti pilieius bejgius nauj ir sen pavoj akivaizdoje; tok bejgikum dar padidina veiksmingos apsaugos, kuri laiduoti gali darbmi susivienijimai, stygius. Visuomenini ir ekonomini pokyi visuma lemia, kad profsjungos, atstovaudamos darbmi interesams, susiduria su vis didesniais sunkumais dar ir todl, jog paios vyriausybs ekonomins naudos sumetimais danai susiaurina profsjung laisv ar j galimybes dertis. Tad tradiciniams solidarumo tinklams kyla uduotis veikti vis didesnes klitis. Todl Banyios socialinio mokymo – pradedant enciklika Rerum novarum[60] – silym kurti darbmi susivienijimus savo teisms ginti iandien siklausytina daug labiau negu anksiau, pirmiausia taip tuoj pat ir toliaregikai atsiliepiant primygtin poreik kurti naujas bendro veikimo formas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Darbo mobilumas, nulemtas paplitusios dereguliacijos, yra svarbus reikinys, turintis ir teigiam aspekt, nes skatina kurti nauj turt ir gyvina vairi kultr mainus. Taiau paplitus mobilumo ir dereguliacijos proces nulemtam netikrumui dl darbo slyg, randasi psichologinio nestabilumo form, sunkum nuosekliai planuoti savo gyvenim, skaitant santuok. Dl to ne tik vaistomos socialins jgos, bet ir pasitaiko mogikosios degradacijos atvej. Palyginus tai su tuo, kas pramoninje visuomenje vyko praeityje, galima konstatuoti, kad nedarbas iandien pagimdo nauj ekonomins atskirties aspekt, o dabartin kriz padt gali dar labiau pabloginti. Ilgalaikis nedarbas ar ilglesn priklausomyb nuo vieosios ar privaiosios pagalbos griauna asmens laisv bei krybikum, taip pat jo eimyninius bei visuomeninius santykius ir dl to sukelia dideli psichologini ir dvasini kani. Visiems, pirmiausia valdantiesiems, besistengiantiems pasaulio ekonominms bei visuomeninms santvarkoms suteikti nauj veid, noriau priminti, jog pirmutinis saugotinas ir brangintinas kapitalas yra mogus, visas asmuo: „Juk mogus yra viso ekonominio ir visuomeninio gyvenimo krjas, centras ir tikslas“[61].
26. Kultriniu lygmeniu skirtumas palyginti su popieiaus Pauliaus VI laikais dar rykesnis. Anuo metu kultros buvo gana gerai apibrtos ir turjo didesni galimybi apsisaugoti nuo mginim kultrikai suvienodinti. Šiandien kultr sveikavimo galimybs kur kas didesns ir atveria naujas dialogo tarp kultr perspektyvas – dialogo, kuris, idant bt veiksmingas, i skirting pokalbio partneri kaip ieities tako reikalauja gilaus savo savitos tapatybs suvokimo. Taiau nevalia ileisti i aki, kad didjanti kultrini main komercializacija prisideda prie dvejopo pavojaus. Pirmiausia galima pastebti nekritikai priimam kultrin eklektizm: kultros tiesiog sustatomos greta ir laikomos i esms lygiavertmis ir viena kita pamainomomis. Tai skatina smukti reliatyvizm, menkai nauding autentikam dialogui tarp kultr. Visuomeninje plotmje kultrinis reliatyvizmas lemia kultrini grupi atskir gyvenim viena alia kitos be autentiko dialogo ir dl to be tikros integracijos. Antra, egzistuoja ir prieingas pavojus, kur sudaro elgsen ir gyvensen kultrinis suploktjimas ir suvienodjimas. Taip prarandama gili vairi taut kultros ir tradicij, kuriomis mogus galynjasi su pagrindiniais egzistencijos klausimais, reikm[62]. Eklektizmas ir kultrinis suvienodjimas kelia grsm atsieti kultr nuo mogaus prigimties. Kai kultros nebestengia rasti mato jas pranokstanioje prigimtyje[63], galiausiai mogus susiaurinamas ligi vien kultrinio reikinio. Jei taip nutiks, monijai ikils nauj priklausomybs ir manipuliacijos ja pavoj.
27. Daugelyje neturting ali dl maisto produkt stygiaus tebevyrauja ir, galimas daiktas, dar labiau sustiprs visikas netikrumas dl gyvybs: badas pasiglemia nesuskaiiuojam daugyb moni, kuriems, kaip „Lozoriui“, neleidiama sdti u to paties stalo su turtingaisiais, kaip to pageidavo popieius Paulius VI[64]. Pamaitinti alkstant (plg. Mt 25, 33.37.42) yra etinis imperatyvas visuotinei Banyiai, troktaniai atsiliepti savo steigjo Jzaus Kristaus mokymus apie solidarum ir dalijimsi. Panaikinti pasaulyje bad ir globalizacijos epochoje tapo neivengiamai siektinu tikslu, norint isaugoti emje taik ir stabilum. Bad lemia ne tiek materialinis stygius, kiek stoka visuomenini itekli, tarp kuri svarbiausi yra institucinio pobdio. Tai yra stokojama ekonomini institucij, gebani ir laiduoti tinkam mityb, kad bt reguliari prieitis prie vandens bei maisto produkt, ir veikti sunkumus, susijusius su pirminiais poreikiais ir tikromis mitybos krizmis, sukeltomis gamtini prieasi ar politinio neatsakingumo vietiniu ir tarptautiniu matmeniu. Nesaugumo mitybos srityje problemos btina imtis turint prie akis ilgalaik perspektyv – alinant j sukelianias struktrines prieastis ir skatinant neturtingiausi ali ems kio pltr. Tai galima daryti investuojant kaimo infrastruktr, irigacijos sistemas, transport, rink organizavim, vietim ir tinkam ems kio technik skleidim – taigi investicijomis, leidianiomis kuo geriausiai inaudoti konkreioje vietoje prieinamiausius mogikuosius, gamtinius ir socialinius-ekonominius iteklius, taip laiduojant i investicij ilgalaikikum. Visa tai gyvendintina dirbamos ems atrank ir sprendimus dl jos naudojimo traukiant vietines bendruomenes. ia gali pasirodyti esant naudinga nukreipti vilgsn naujus horizontus, atsiverianius tinkamai taikant tradicines ir inovacines ems kio produkt gamybos technikas, jei tik jos, deramai ibandytos, pasirodo esanios tikslingos, negriaunanios aplinkos ir reikiamos neturtingiausioms gyventoj grupms. Sykiu neileistinas i aki agrarins reformos besivystaniose alyse klausimas. Teisei mityb ir vanden tenka svarbus vaidmuo gyvendinant kitas teises, skaitant teis gyvyb. Todl privalu brandinti solidari smon, kuri mityb bei prieit prie vandens laikyt visuotine vis be iimties ir diskriminacijos moni teise[65]. Be to, svarbu irykinti, kaip solidarizavimosi su neturtingomis alimis kelias gali bti projektas dabartinei pasaulinei krizei isprsti – politikai ir tarptautini organizacij vadovai tai pastaruoju metu suvok. Palaikant ekonomikai neturtingas alis solidarumo kvptais finansavimo projektais, idant jos paios pasirpint patenkinti j piliei jauiam vartojimo grybi bei vystymosi poreik, galima ne tik pasiekti tikrj ekonomikos augim, bet ir prisidti prie gamybos pajgum ilaikymo turtingose alyse, kurioms gresia pavojus nuo krizs nukentti.
28. Vienas akivaizdiausi iandienio vystymosi aspekt yra pagarbos gyvybei svarba; ios temos niekaip nevalia atskirti nuo klausim, susijusi su taut vystymusi. Pastaruoju metu is aspektas darosi vis reikmingesnis bei pareigoja mus iplsti skurdo[66] ir nepakankamo isivystymo svokas, kad jos apimt ir klausimus, susijusius su gyvybs primimu, pirmiausia ten, kur tam vairiopai trukdoma.
Didel vaik mirtingum daug kur lemia ne tik skurdas; vairiose pasaulio dalyse vyriausybs ir toliau kontroliuoja gyventoj skaii, danai skleisdamos kontracepcij ir net primetanios abort. Ekonomikai paengusiose alyse labai paplit gyvybei prieiki statymai, kurie jau padar esmin tak paproiams bei praktikai. Jie prisideda prie gimstamumui prieikos mstysenos, kuri neretai tarsi kultrin paang stengiamasi primesti kitoms valstybms.
Kai kurios nevyriausybins organizacijos aktyviai skleidia abortus ir neturtingose alyse kartais skatina sterilizacijos praktik, kurios aukomis tampa ir moterys, nesuvokianios to reikms. Be to, turime pagrindo manyti, jog pati vystymuisi skirta pagalba susiejama su tam tikromis sveikatos politikos formomis, de facto apimaniomis ir pareigojim grietai kontroliuoti gimstamum. Nerim kelia eutanazij numatantys statymai, ne maiau ir nacionalini bei tarptautini grupi spaudimas pripainti eutanazij teisikai.
Atvirumas gyvybei yra tikrojo vystymosi erdis. Visuomen, pasukusi gyvybs atmetimo ar engimo keliu, galiausiai nebesuras btin motyv ir jg tikrajai mogaus gerovei siekti. Praradus asmenin ir visuomenin jautrum naujai gyvybei, nuvysta ir kitos visuomeniniam gyvenimui naudingos primimo formos[67]. Gyvybs primimu stiprinamos moralins jgos ir galinama tarpusavio pagalba. Puoseldamos atvirum gyvybei, turtingosios tautos gali geriau suprasti neturtingj taut poreikius, ivengti milinik ekonomini bei intelektini itekli vaistymo savo piliei egoistiniams trokimams tenkinti ir paskatinti moralikai sveik ir solidari gamyb, gerbiani kiekvienos tautos ir kiekvieno mogaus pagrindin teis gyvyb.
29. Šiandieniam gyvenimui bdingas dar vienas aspektas, artimai susijs su vystymusi, – teiss religijos laisv neigimas. Galvoje turiu ne tik kovas ir konfliktus, pasaulyje vis dar kylanius religiniais sumetimais, net ir pripastant, jog religija kartais tra dangstomi tokie motyvai kaip valdios ir turto trokimas. Šiandien i tikrj danai udoma ventuoju Dievo vardu – tai nekart mano pirmtakas Jonas Paulius II ir a vieai esame pabr ir pasmerk[68]. Bet koks smurtas stabdo autentik vystymsi ir trukdo tautoms pasiekti didesn socialin-ekonomin ir dvasin gerov. Tai ypa taikytina fundamentalistinio pobdio terorizmui[69], neaniam kanias, grit ir mirt, ukertaniam keli dialogui tarp taut ir nuo taiki bei civilini uduoi atitraukianiam didiules las. Taiau sykiu pridurtina, kad, be religinio fanatizmo, kai kuriose srityse trukdanio gyvendinti teis religijos laisv, taut vystymosi poreikiams daugelyje ali taip pat prietarauja planingas religinio abejingumo ar praktinio ateizmo skatinimas, atimantis i taut j dvasinius ir mogikus turtus. mogaus tikrojo vystymosi laidas yra Dievas, nes, sukurdamas mog pagal savo paveiksl, jis padjo pagrind jo transcendentiniam kilnumui bei maitina jo pamatin trokim „bti daugiau“. mogus yra ne koks nors pasiklyds atomas atsitiktinje visatoje[70], bet Dievo krinys, gavs i jo nemirting siel ir jo nuo ami mylimas. Jei mogus tebt atsitiktinumo ar btinumo vaisius arba jei savo siekius apribot siaur situacij, kuriose gyvena, horizontu, jei visa tebt istorija ir kultra, o mogui nebt bdinga prigimtis, kuriai skirta pereiti antgamtin gyvenim, tuomet bt galima kalbti apie augim ar evoliucij, bet ne apie vystymsi. Mokydama praktinio ateizmo, j skatindama ar gyvendindama, valstyb i savo piliei atima moralin ir dvasin jg, btin visapusikam mogaus vystymuisi, ir trukdo jiems engti pirmyn nauju dinamiku sipareigojimu dosniau atsiliepiant dievikj meil[71]. Pasitaiko, kad ekonomikai paengusios arba kylanios alys per kultrinius, komercinius ir politinius santykius tok eminant poir mog bei jo paskirt eksportuoja neturtingsias alis. Btent toki al tikrajam vystymuisi daro „perteklinis isivystymas“[72], jei yra lydimas „nepakankamo moralinio isivystymo“[73].
30. Šioje perspektyvoje mogaus visapusiko vystymosi tema turi dar platesn reikm: i jo daugialypi element tarpusavio santyki kyla poreikis stengtis, jog vairios mogaus inojimo plotms sveikaut taip, kad skatint tikrj taut vystymsi. Danai reikiama nuomon, neva vystymuisi bei atitinkamoms socialinms-ekonominms priemonms pasiekti utenka vien bendrosios veiklos. Taiau i bendroji veikla turi turti krypt, nes „bet kuri veikla suponuoja mokym“[74]. Turint prie akis problem sudtingum, akivaizdu, kad vairios disciplinos privalo kryptingai bendradarbiauti. Meil inojimo neatmeta, prieingai, ji jo reikalauja, j skatina ir i vidaus gaivina. inojimas niekada nra vien intelekto darbo vaisius. inojim, tiesa, galima susiaurinti ligi skaiiavimo ar eksperimento, taiau jei jis trokta bti imintis, gebanti suteikti mogui krypt atskleidiant pagrindinius principus ir j galutinius tikslus, tuomet j btina „pasdyti“ meils „druska“. Veikla be inojimo akla, o inojimas be meils nevaisingas. Juk „tas, kuris tikrai myli, moka iradingai atskleisti vargo prieast, surasti priemoni jam veikti ir paalinti“[75]. Prie ms akis atsiveriani reikini akivaizdoje meil tiesoje pirmuiausia reikalauja painti bei suprasti suvokiant ir gerbiant savit kiekvienos inojimo srities kompetencij. Meil nra tai, kas priduriama vliau, savotikas priedlis prie vairi disciplin jau atlikto darbo, bet nuo pat pradi veda su jomis dialog. Meils pretenzijos neprietarauja protui. mogaus inojimo nepakanka, ir vien mokslo ivados nerodo kelio mogaus visapusiko vystymosi link. Visada btina perengti tas ribas – ito reikalauja meil tiesoje[76]. Taiau perengti ribas nereikia nekreipti dmesio proto ivadas ar prietarauti jo rezultatams. Intelektas ir meil nra vienas su kitu nesusij: tikra meil – turtinga protingumo, o protingumas – kupinas meils.
31. Tai reikia, kad moraliniai vertinimai ir mokslinis tyrinjimas privalo augti ivien ir meil turi gaivinti j darni tarpdisciplinin visum, kuri sudaro vienyb ir skirtyb. Taip velgiant, Banyios socialinis mokymas, kuriam bdingas „svarbus tarpdisciplininis matmuo“[77], gali atlikti itin svarbi funkcij. Tikjimui, teologijai, metafizikai ir mokslams jis leidia surasti savo viet bendradarbiavimo tarnaujant mogui plotmje. Btent itaip Banyios socialinis mokymas gyvendina sav imintimi besiremiant matmen. Popieius Paulius VI aikiai suvok, jog nepakankam vystymsi, be kita ko, lemia iminties, apmstymo stygius, stoka mstymo, gebanio parengti krypt teikiani sintez, kuriai reikia „aikaus ekonomini, socialini, kultrini ir dvasini aspekt supratimo“[79]. Perdtas inojimo skirstymas dalykines sritis[80], humanitarini moksl usisklendimas nuo metafizikos[81], sunkus moksl dialogas su teologija kenkia ne tik inojimo, bet ir taut vystymuisi, nes tada nebematoma visos mogaus gerovs ir vairi jai bding matmen. Norint tinkamai pasverti visus vystymosi ir socialini-ekonomini problem sprendimo elementus, btina iplsti „ms proto svok ir vartosen“[82].
32. Didels naujybs, kuriomis iandien isiskiria visuminis taut vystymosi vaizdas, daugeliu atvej reikalauja nauj sprendim. J iekotina paisant kiekvienai tikrovs sriiai bding dsni ir vadovaujantis visapusiku poiriu mog – poiriu, atspindiniu vairius mogaus aspektus, atsiverianius meils nuskaidrintam vilgsniui. Tada bus manoma atrasti nepakartojamas sutaptis ir konkreias sprendimo galimybes, neatsisakant jokio svarbiausio mogikojo gyvenimo matmens.
Asmens kilnumas ir teisingumas reikalauja, kad ekonominiai sprendimai – ypa iandien – perdtai ir moralikai nepriimtinai nepadidint skirtum turto lygmeniu[83] ir kad prioritetiniu toliau bt tikslas visiems atverti prieit prie darbo ir stengtis ilaikyti galimyb dirbti. Turint tai galvoje, tam irgi reikia „ekonominio proto“. Sistemos nulemtas nelygybs didjimas tarp alies visuomenini grupi ir vairi ali gyventoj bei didiulis santykinio skurdo augimas ne tik ardo visuomenin audin ir taip kelia pavoj demokratijai. Tai neigiamai atsiliepia ir ekonomikos plotmei, mat tada vis labiau menksta „visuomeninis kapitalas“ ir pakertami visi pasitikjimu, patikimumu ir taisykli laikymusi besiremiantys santykiai, btini bet kokiam piliei bendram gyvenimui.
Be to, ekonomikos mokslas teigia, kad struktrin nesaugumo situacija duoda pradi elgsenoms, stabdanioms gamyb ir vaistanioms mogikuosius iteklius, nes tada darbmys, uuot pltojs krybikum, linksta pasyviai paklusti automatiniams mechanizmams. ia ekonomikos mokslas ir moralinis vertinimas irgi sutaria. mogikoji kaina visada yra ir ekonomin kaina, o ekonominiai sutrikimai visuomet pareikalauja ir mogikosios kainos.
Taip pat primintina, kad kultr apribojimas technologiniu matmeniu, net jei trumpalaikje perspektyvoje ir duot naudos, galiausiai imt trukdyti vienai kit praturtinti ir dinamikai bendradarbiauti. Priimant ekonominius ar sociologinius sprendimus svarbu skirti trumpalaik ir ilgalaik perspektyv. Darbuotoj teisins apsaugos ar pelno perskirstymo mechanizm sumainimas, kad alis galt skmingiau konkuruoti tarptautinje rinkoje, ilgalaikiam vystymuisi ukerta keli. Todl trumpalaiks, kartais per daug artim ateit orientuotos ekonomikos tendencij padarinius monms btina rpestingai pasverti. Šitai reikalauja „i naujo ir giliau apmstyti ekonomikos ir jos tiksl prasm“[84] ir i pagrind bei toliaregikai perirti vystymosi model, siekiant paalinti jo sutrikimus bei nukrypimus. Ties sakant, tai daryti veria ekologin ms planetos sveikata ir btinyb, kylanti i kultrins ir moralins mogaus krizs, kurios simptomai jau seniai regimi visame pasaulyje.
33. Prabgus daugiau negu keturiasdeimt met nuo enciklikos Populorum progressio paskelbimo, jos pagrindin tema, btent paanga, kaip ir anksiau tebra atvira problema, paatrinta dabartins ekonomins bei finansins krizs ir dl to tapusi dar primygtinesne. Net jei kai kurie ems regionai, anksiau kamuoti skurdo, spdingai ekonomikai paaugo ir j dalis pasaulinje gamyboje padidjo, kitas sritis tebeenklina vargas, palyginti su bdingu popieiaus Pauliaus VI laikams, o kai kada net ir dar didesnis. Ikalbinga, jog kai kurios tokios padties prieastys jau nurodytos Populorum progressio, kaip antai ekonomikai paengusi ali nustatyti dideli muitai, vis dar trukdantys neturtingj ali gaminiams pasiekti turtingj ali rink. Kitos enciklikoje minimos prieastys irykjo dar labiau. Tai pasakytina apie tuo metu spriai besirutuliojusio dekolonizacijos proceso vertinim. Popieius Paulius VI troko, kad tai vykt autonomikai, laisvai ir taikiai. Po 40 met tenka pripainti, kad dekolonizacijos eiga buvo labai sunki – tiek dl nauj kolonializmo ir priklausomybs nuo senj bei naujj hegemonini ali form, tiek ir smarkiai stokojant atsakomybs paiose nepriklausomomis tapusiosiose alyse.
Pagrindin naujyb buvo pasaulinis tarpusavio priklausomybs proveris, iandien visuotinai pavadintas „globalizacija“. Popieius Paulius VI globalizacij i dalies numat, taiau jos mastai bei verlumas stebtini. Prasidjs ekonomikai paengusiose alyse, is procesas – tai atitiko jo prigimt – trauk visas ekonomikas. Tai pagrindin prieastis, leidusi itisiems regionams veikti atsilikim ir duodanti didiuli galimybi. Taiau, nevadovaujamas meils tiesoje, is pasaulinis postmis gali pridaryti negirdtos alos ir i naujo suskaldyti monij. Todl meil ir tiesa kelia mums visikai nauj ir krybik, tikrai labai plai ir sudting uduot – iplsti prot ir padaryti j gebant painti bei valdyti iuos spdingus dinaminius procesus, gaivinant juos „meils kultra“, kurios skl Dievas pasjo kiekvienoje tautoje ir kultroje.
Treias skyrius BROLIŠKUMAS, EKONOMINIS VYSTYMASIS IR PILIETIN VISUOMEN
34. Meil tiesoje galina mog stebtinu bdu patirti dovan. Neatlyginamumas jo gyvenime reikiasi daugeriopomis formomis, taiau dl produktyvistinio bei utilitaristinio poirio egzistencij jos danai neatpastamos. mogus sukurtas dovanai, tai ireikia bei gyvendina jo transcendentin matmen. Šiuolaikinis mogus kartais klaidingai mano ess vienintelis savo paties, savo gyvenimo ir visuomens autorius. Toks ipuikimas yra egoistinio usisklendimo padarinys ir kyla – kalbant tikjimo svokomis – i pirmosios nuodms. Banyios imintis visada sil aikinant socialinius reikinius bei statydinant visuomen neileisti i aki gimtosios nuodms. „Ignoruojant tai, kad mogaus prigimtis yra paeista ir linkusi blog, padaroma rimt klaid aukljimo, politikos, socialins veiklos ir morals srityse“[85]. Tarp srii, kuriose reikiasi alingas nuodms poveikis, jau kur laik minima ir ekonomika. Tai taip pat akivaizdiai liudija ms metas. sitikinimas, jog galima pasitenkinti vien savimi ir vien savo jgomis veikti istorijoje gldint blog, paakino mog laims ir iganymo iekoti imanentinse materialins gerovs bei socialinio veikimo formose. Negana to, sitikinimas, kad ekonomika reikalauja autonomijos ir apsaugotina nuo moralinio pobdio „takos“, pastmjo mones destruktyviai piktnaudiauti ekonomikos rankiu. Ilgainiui tokie sitikinimai atved prie ekonomini, visuomenini ir politini sistem, engusi asmen bei visuomens grupi laisv ir nepajgusi laiduoti teisingumo, kur adjo. Jau savo enciklikoje Spe salvi raiau, jog itaip i istorijos paalinama krikionikoji viltis[86], galinti galingai prisidti prie visapusiko mogaus vystymosi laisvs ir teisingumo aplinkoje. Viltis drsina prot ir teikia jam jgos valdyti vali[87]. Ji gldi jau tikjime, kurio yra paadinama. Meil tiesoje ja maitinasi ir kartu padaro j regim. Kadangi viltis yra visikai neutarnaujama Dievo dovana, ji ms gyvenim engia kaip kakas, kas neprivaloma, kas pranoksta visus teisingumo statymus. Dovana savo esme pranoksta nuopeln, jos dsnis yra perviris. Ms sieloje ji pirma pasirodo kaip Dievo buvimo mumyse ir jo lkesio ms atvilgiu enklas. Tiesa, kuri kaip ir meil yra dovana, pasak ventojo Augustino, didesn negu mes[88]. Tiesa apie mus paius, apie ms pai painim mums visiems irgi tik „dovanojama“. Juk kiekviename paintiniame procese tiesa nra ms pagaminama, bet visada atrandama arba, tiksliau, gaunama. Tiesa, kaip ir meil, kyla ne i mstymo ir valios, bet mog tarsi uklumpa[89].
Kadangi meil tiesoje yra dovana, kuri visi gauna, ji yra jga, steigianti bendruomen, suvienijanti mones taip, kad tarp j nelieka joki klii bei sien. moni bendruomen galime steigti patys, taiau ji savo igalmis niekada netaps tikrai brolika ir neveiks vis pertvar, t. y. nevirs realiai visuotine bendruomene. Vieninga moni gimin, brolika bendruomen anapus bet kurio pasidalijimo randasi i Dievo, kuris yra Meil, suburianio odio. Aptarindami esmin klausim, turime, viena vertus, patikslinti, kad dovanos logika nei teisingum alina, nei vliau prie jo priduriama i iors, ir, kita vertus, ekonominis, visuomeninis ir politinis vystymasis, kad bt tikrai mogikas, privalo paisyti neatlyginamumo principo kaip brolysts apraikos.
35. Rinka, kai joje vyraus vien kitais pasitikjimas, yra ekonomin institucija, leidianti susitikti monms, kurie kaip kio subjektai savo santykius reguliuoja sutartimis ir keiiasi grybmis bei paslaugomis, kad patenkint savo poreikius bei trokimus. Rinka pavaldi vadinamojo main teisingumo, reguliuojanio davimo ir primimo santykius tarp lygiaveri subjekt, principams. Taiau Banyios socialinis mokymas visada pabrdavo paskirstomojo teisingumo ir socialinio teisingumo svarb rinkos ekonomikai – ne tik dl to, kad ie traukti didesns socialins ir politins aplinkos tinkl, bet ir dl santyki audinio, kuriame rutuliojasi. Juk jeigu rinka bt reguliuojama vien mainomj grybi lygiavertikumo principo, ji nestengt laiduoti socialinio sryio, kuris btinas, kad ji gerai funkcionuot. Be solidari ir abipusio pasitikjimo paenklint elgsen rinka negali iki galo atlikti savo ekonomins paskirties. Šiandien toks pasitikjimas inyks, o tai yra didel netektis.
Popieius Paulius VI enciklikoje Populorum progressio taikliai pabr, kad visuotinai paplitusios teisingos elgsenos naudingos paiai ekonomikos sistemai, nes turtingosios alys pirmos gaut naudos i neturtingj ali pakilimo[90]. Galvoje turima ne tik btinyb sutrikus funkcionavim pataisyti parama. Vargai laikytini ne „nata“[91], bet itekliais net ir grietai ekonominiu poiriu. Taiau kaip nepagrsta atmestina klaidinga nuomon, kad rinkos ekonomikai, idant ji geriau funkcionuot, struktrikai reikia tam tikro skurdo ir nepakankamo isivystymo. Skatinti emancipacij rinkai naudinga, taiau ji neturt kliautis vien savimi, nes nestengs padaryti to, kas pranoksta jos jgas. Tam pasitelktinos moralins jgos subjekt, gebani tai pasiekti.
36. Ekonominis gyvenimas negali veikti vis problem tiesiog skleisdamas verslo logik. Veikiau jis turt orientuotis visuotin gerov, kuria taip pat ir pirmiausia privalu rpintis ir politinei bendruomenei. Todl nevalia umirti, kad ekonomins veiklos, kurios uduotis kurti turt, atidalijimas nuo politikos, turinios rpintis teisingumu perskirstant grybes, sukelia rimt sutrikim.
Banyia nuo seno laikosi nuomons, kad ekonomin veikla nelaikytina antisocialine. Rinka, kaip tokia, nra vieta, kur vargus engia turtingieji, ir tokia neturi tapti. Visuomen neturi gintis nuo rinkos, tarsi jos pltra ipso facto griaut tikrai mogikus santykius. inoma, rinka gali pakrypti neigiama linkme, taiau tai nutinka ne todl, kad tai atitikt jos esm, bet dl to, jog tokia kryptimi j pastmja tam tikra ideologija. Nevalia umirti, kad rinkos grynu pavidalu nebna. J visada formuoja kultrins ypatybs, suteikianios jai konkret veid ir krypt. Atsakingiesiems vadovaujantis egoistiniais interesais, ekonomika ir finansais, kaip rankiais, gali bti naudojamasi i tikro netikusiai. Kaip tokios, geros priemons gali virsti alingomis. Taiau tokius padarinius sukelia apaks mogaus protas, ne paios priemons. Todl kaltinti reikt ne priemones, bet mog, jo moralin sin ir asmenin bei socialin atsakomyb.
Banyios socialinis mokymas laikosi nuomons, kad tikrai mogikus draugysts ir bendrysts, solidarumo ir abipusikumo santykius galima gyvendinti ir ekonominje veikloje, ne tik u ar „po“ jos. Ekonomikos sritis nra nei moralikai neutrali, nei i prigimties nemonika ir antisocialin. Ji neatsiejama nuo mogaus veiklos ir btent todl, kad yra mogika, turi bti struktruojama bei institucionalizuojama laikantis etinio poirio.
Ms laukia didiulis ikis, kur ikl vystymosi problemos iame globalizacijos amiuje ir dar labiau padidino ekonomikos ir finans kriz. Savo mstymu bei elgesiu turime parodyti, kad ne tik nevalia apleisti ar silpninti toki tradicini socialins etikos princip kaip skaidrumas, siningumas ir atsakomyb, bet kad ir verslo santyki srityje normal ekonomin gyvenim gali ir turi enklinti neatlyginamumo principas ir dovanos logika. To dabartiniais laikais reikalauja tiek mogus, tiek pats ekonominis mstymas. To sykiu reikalauja ir meil bei tiesa.
37. Banyios socialinis mokymas visada teig, kad teisingumas susijs su visais ekonomins veiklos etapais, nes jie niekada neatskiriami nuo mogaus ir jo poreiki. Itekli gavyba, finansavimas, gamyba, vartojimas ir visi kiti etapai neivengiamai turi moralini padarini. Tad kiekvienas ekonominis sprendimas turi moralini padarini. Visa tai patvirtina socialiniai mokslai ir iandienio mokslo tendencijos. Galbt anksiau ir buvo manoma sivaizduoti, jog galima patikti ekonomikai kurti turt, o politikai vliau duoti uduot j paskirstyti. Šiandien taip elgtis sunkiau, nes ekonomin veikla nesilaiko teritorini sien, o vyriausybi valdia ir toliau daugiausia ilieka vietinio lygmens. Todl teisingumo taisykli btina paisyti nuo pat pradi, dar besirutuliojant ekonominiam procesui, o ne taikyti jas po to ar lygiagreiai. Be to, sukurtina erdv ekonominei veiklai, kurios subjektai laisvu apsisprendimu vadovaujasi principais, kitokiais negu grynas pelno siekis, taiau sykiu visgi galiniais duoti ekonomins verts. Daugelis ekonomikos raikos form, kilusi i konfesini ir nekonfesini iniciatyv, rodo, jog tai konkreiai manoma.
Globalizacijos amiuje ekonomik vargina konkuruojantys modeliai, priklausomi nuo labai skirting kultr. I to kylanios ekonomins-verslins elgsenos i esms siejasi su pagarba main teisingumui. Ekonominiam gyvenimui neabejotinai btinos sutartys, reguliuojanios lygiaveri vertybi mainus. Taiau ne maiau reikalingi ir teisingi statymai, politikos valdomi perskirstymo mechanizmai ir, be to, dovanojimo dvasios paenklinti darbai. Globalizuota ekonomika, regis, pirmenyb teikia sutartimis paremtiems grybi mainams, taiau sykiu tiesiogiai ir netiesiogiai rodo ir kit abiej form – politikos logikos ir neatlyginamos dovanos logikos – poreik.
38. Mano pirmtakas Jonas Paulius II i problematik atkreip dmes enciklikoje Centesimus annus, atskleisdamas, jog btina sistema, turinti tris subjektus – rink, valstyb ir pilietin visuomen[92]. Neatlyginamumo ekonomikos ir brolysts tinkamiausia sritimi jis laik pilietin visuomen, taiau nenorjo atmesti n abiej kit srii. Šiandien galime pasakyti, kad ekonominis gyvenimas laikytinas daugiamate tikrove: visur turi bti skirtingos apimties ir savit form broliko abipusikumo aspektas. Globalizacijos laikotarpiu ekonomin veikla negali atsisakyti neatlyginamumo, tarp vairi jos subjekt bei veikj skleidianio solidarum ir atsakomyb u teisingum ir visuotin gerov. Galiausiai tai konkreti ir sena ekonomins demokratijos forma. Solidarumas pirmiausia reikia tai, kad visi jauiasi es atsakingi u visus[93], ir todl jo negalima palikti vien valstybei. Anksiau manyta, jog pirma reikia pasirpinti teisingumu, o vliau kaip pried galima pridurti neatlyginamum, taiau iandien tenka konstatuoti, kad be neatlyginamumo nemanoma pasiekti n teisingumo. Todl btina rinka, kurioje mons, siekdamos savo kaip institucij skirting tiksl, galt veikti laisvai ir lygiomis slygomis. Greta peln orientuot privai moni ir vairaus pobdio valstybini moni vietos bei galimyb veikti turt abipusik bei socialini tiksl siekiantys gamybiniai junginiai. Tiktina, kad i j susitikimo rinkoje galima laukti verslo elgsen tam tikr hibridini darini ir ateityje didesns pagarbos ekonomikos sucivilizavimui. Meil tiesoje iuo atveju reikia btinyb suteikti pavidal bei struktr toms ekonominms iniciatyvoms, kurios pelno neatmeta, taiau sykiu trokta pranokti lygiavertik main bei savitikslio pelno logik.
39. Popieius Paulius VI enciklikoje Populorum progressio ragino sukurti rinkos ekonomikos model, gebant bent ateityje aprpti visas tautas, ne tik turinias atitinkam galimybi ir pajgum. Jis reikalavo siekti visiems monikesnio pasaulio, „kur visi galt duoti ir gauti, vien paangai nekliudant kit vystymuisi“[94]. Enciklikos Rerum novarum reikalavimus bei tikslus jis taip iplt iki visuotinio lygmens. Anai enciklikai pasirodius kaip atsakui pramons revoliucij, pirm kart sitvirtino tuomet neabejotinai paangi mintis, jog tam, kad visuomenin santvarka ilikt, reikia valstybs perskirstomojo sikiimo. Šiandien, jau neminint to, kad rink bei visuomenini grupi atsivrimo proces itiko kriz, toks poiris yra ribotas ir negali patenkinti visikai mogikos ekonomikos reikalavim. Ko laiksi Banyios socialinis mokymas, remdamasis savo mogaus bei visuomens samprata, iandien patvirtina globalizacijai bdinga dinamika.
Jei rinkos logika ir valstybs logika sutartinai toliau kiekviena laikosi sikibusi savo takos zonos monopolio, piliei santykius enklinantis solidarumas, uuojauta ir pagalba, neatlyginama veikla galiausiai inyksta. Pastarieji dalykai skiriasi ir nuo „davimo, kad turtum“, sudaranio main logikos esm, ir nuo „privalomo davimo“, bdingo valstybini statym pareigojamos vieosios elgsenos logikai. Norint veikti nepakankam isivystym, btina sikiti siekiant ne tik pagerinti grybi mainais besiremianias transakcijas ar viej pagalbos struktr funkcionavim, bet pirmiausia pasauliniu lygmeniu vis labiau didinti atvirum ekonominei veiklai, isiskirianiai neatlyginamumo ir bendrysts dalimi. Iskirtinis rinkos-valstybs binomas visuomenikum ardo, tuo tarpu solidarum gimdo solidarios ekonominio gyvenimo formos, kurios derlingiausi dirv atranda pilietinje visuomenje, jos neapribodamos. Neatlyginamumo rinkos nra, ir neatlyginamumo paenklint nuostat negalima prisakyti statymais. Taiau ir rinkai, ir politikai reikia moni, pasirengusi vienas kitam save dovanoti.
40. Dabartin tarptautins ekonomikos dinamika, kuriai bdingi dideli ikraipymai ir sutrikimai, reikalauja i pagrind pakeisti verslo samprat. Senosios verslo veiklos formos nyksta, taiau horizonte inyra nauji daug adantys pavidalai. Vien didiausi pavoj neabejotinai kelia tai, kad verslas kone iskirtinai atsakingas investuotojams ir per tai galiausiai praranda savo reikm visuomenei. Dl didjanios apimties ir kapitalo auganio poreikio vis maiau verslo moni priklauso nuo to paties verslininko, kuris bt ilgesn laik – o ne vien laikinai – atsakingas u savo mons veikl bei rezultatus, negana to, verslo mons vis reiau priklauso tik nuo vieno regiono. Be to, vadinamasis gamybins veiklos perklimas gali susilpninti verslininko atsakomybs jausm toki suinteresuotj kaip darbmiai, tiekjai, vartotojai, ekologija ir didlesn visuomenin aplinka atvilgiu ir pirmenyb labiau teikti akcininkams, nesusijusiems su konkreia vieta ir todl iskirtinai judriems. Tarptautin kapitalo rinka iandien tikrai suteikia didiul veikimo laisv. Taiau kartu vis labiau suvokiama btinyb, kad verslo monei turt tekti plati „socialin atsakomyb“. Net jei Banyios socialiniam mokymui nra priimtini visi etiniai poiriai, iandien lemiantys debatus apie socialin verslo mons atsakomyb, vis dlto plinta pamatinis sitikinimas, kad verslo mons vadovyb turi paisyti ne vien savinink interes, bet privalo atsivelgti ir visas kitas asmen, prisidedani prie verslo mons gyvenimo, kategorijas – darbmius, klientus, vairi gamybos element tiekjus, atitinkamas bendruomenes. Pastaraisiais metais radosi kosmopolitin klas vadybinink, kurie danai vadovaujasi vien pagrindini akcinink nurodymais, tai paprastai bdavo anonimiki fondai, de facto lemiantys vadybininko atlyginim. Taiau iandien yra ir daug jaun vadybinink, remdamiesi toliaregikais tyrimais jie vis geriau perpranta tvirtus ryius, j verslo mon siejanius su regionu ar regionais, kuriuose ji veikia. Popieius Paulius VI kviet rimtai pagalvoti, koki al savo aliai galima padaryti asmeniniais sumetimais perkeliant savo kapital usien[95]. Popieius Jonas Paulius II pastebjo, kad investicijai, greta ekonomins, visada bdinga ir moralin reikm[96]. Pabrtina, jog visa tai galioja ir iandien, kai kapitalo rinka smarkiai liberalizuota ir iuolaikin technologin mstysena gali paskatinti investicij laikyti vien techniniu procesu, nevelgiant joje kokio nors mogiko ir etinio veiksmo. Nra pagrindo neigti, kad tam tikras kapitalas, investuojamas usienyje, o ne tvynje, gali padaryti gera. Taiau taip pat privalu i aki neileisti teisingumu besiremiani pretenzij bei to, kokia io kapitalo kilm ir kokia ala monms padaroma, kai jis investuojamas kitoje vietoje, negu buvo sukurtas[97]. Btina vengti finansinius iteklius naudoti spekuliacijoms ir nepasiduoti pagundai vaikytis tik trumpalaikio pelno, nekreipiant dmesio ilgalaik verslo mons tvarum, investicijos naud realiajai ekonomikai ir rpinimsi, kad ekonomins iniciatyvos bt tinkamai ir laiku gyvendinamos utektinai neisivysiusiose alyse. Lygiai taip pat nra pagrindo neigti, kad kapitalo perklimas usien, jei tai susij su investicijomis ir vietimu, atitinkamos alies gyventojams gali ieiti gera. Darbo ir technini ini reikia visur. Taiau neleistina, kad kapitalas bt perkeliamas vien siekiant gauti naudos i tam tikr palanki slyg ar net kitus inaudoti, autentikai neprisidedant vietins visuomens labui prie tvarios gamybins bei socialins sistemos, kuri yra btina stabilaus vystymosi slyga, atsiradimo.
41. Šiame kontekste naudinga atkreipti dmes, jog verslo veikla yra ir visada turi bti daugiareikm. Jau kur laik vyraujantis rinkos-valstybs binomas pratino mus prie akis turti tik kapitalistinio pobdio privaius verslininkus ir valstybini moni vadovus. I tikrj verslo veikla suvoktina ne taip schemikai. To reikalauja keli metaekonominiai motyvai. Verslo veiklos mogikoji reikm yra pirmesn nei profesin[98]. Ji yra bet kurio darbo, traktuojamo kaip actus personae[99], dalis; todl yra geras dalykas kiekvienam dirbaniajam suteikti galimyb prisidti asmenikai, idant jis pats jaustsi dirbs „sau“[100]. Neatsitiktinai popieius Paulius VI mok, kad „kiekvienas, kuris dirba, kuria“[101]. vairaus pobdio verslo moni, niekaip neisitenkani to, kas „privatu“ ir „valstybika“, perskyroje, yra kaip tik dl to, kad bt paisoma dirbanio mogaus reikalavim bei orumo ir visuomens poreiki. Kiekvienas turi ir gyvendina savit verslin gebjim. Troktant ekonomikos, netrukus galsianios tarnauti nacionalinei ir pasaulinei visuotinei gerovei, i plai verslo veiklos reikm pravartu atsivelgti. Toks erdvesnis poiris skatina mainus bei ugdo abipusikum taikant vairi verslo veiklos tipologij, laiduodamas kompetencijos tkm i peln orientuotos srities pelno nesiekiani srit ir, prieingai, i vieosios srities pilietins visuomens srit, i ekonomikai paengusi region besivystani ali regionus.
Daugiareikm yra ir politin valdia, to irgi negalima ileisti i aki stengiantis sukurti nauj, socialiai atsaking ir mog orientuot ekonomin gamybin santvark. Norint visame pasaulyje pltoti daugialyp verslo veikl, btina skatinti ir padalyt bei vairiais lygmenimis veikiani politin valdi. Ms laik integruotoji ekonomika nepanaikina valstybi vaidmens, veikiau ji pareigoja vyriausybes artimiau tarpusavyje bendradarbiauti. Iminties ir proto argumentai neleidia per anksti skelbti valstybs saullydio. Gilinantis dabartin kriz, jos vaidmuo kaip tik didja, ji atgauna daug savo kompetencij. Taip pat yra ali, kur valstybs krimas ar atkrimas ir toliau lieka pagrindin j vystymosi slyga. Solidariai sprendiant dabartines ekonomines problemas tarptautin pagalba ir yra btent tai, kas turt stiprinti konstitucines, teisines ir administracines sistemas alyse, dar neigaliniose iki galo diaugtis tomis grybmis. Greta ekonomins pagalbos, btina ir parama teisinei valstybei bdingoms garantijoms – veiksmingai vieosios tvarkos bei kalinimo sistemai, paisant mogaus teisi, ir tikrai demokratinms institucijoms – stiprinti. Valstybs nebtinai visur turi turti tuos paius bruous: stiprinti silpn konstitucin sistem greta valstybs puikiai gali ikylantys vis kitokie politiniai veikjai – kultrinio, socialinio, regioninio ar religinio pobdio. Politins valdios paskirstymas vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu irgi yra vienas i pagrindini bd ekonominei globalizacijai valdyti. Tokiu bdu taip pat galima ukirsti keli faktikam demokratijos pamat griovimui.
42. Globalizacijos atvilgiu kartais pasitaiko fatalistini nuostat, tarsi vyraujanti dinamika bt pagimdyta beasmeni anonimini jg ir nuo mogaus valios nepriklausom struktr[102]. ia pravartu priminti, kad globalizacija tikrai yra socialinis ekonominis procesas, taiau tai nra jos vienintelis matmuo. U vis labiau regimo proceso slypi monija – asmenys ir tautos, – kuriai is procesas turt duoti naudos ir paskatinti vystymsi[103], kadangi atitinkamos atsakomybs imamasi ir individualiai, ir kolektyviai. Sien veika yra ne tik materialinis dalykas, bet ir kultrinis klausimas tiek motyv, tiek padarini atvilgiu. Aikinant globalizacij deterministikai, prarandami jos vertinimo bei krypties kriterijai. Globalizacija yra mogika tikrov, galinti rutuliotis vairiomis kultrinmis kryptimis, kurias btina rpestingai pasverti. Globalizacijos proceso tiesa ir jos pagrindinis etinis kriterijus yra monijos vienyb ir jos engimas grio link. Todl privalu nenuilstamai stengtis, kad kultrinis globalins integracijos procesas bt paremtas asmeniu, nukreiptas bendruomen ir atviras transcendencijai.
Nepaisant kai kuri struktrikai nulemt neneigtin, bet ir neabsoliutintin matmen, „globalizacija a priori nra nei gera, nei bloga. Ji bus tokia, koki j padarys mons“[104]. Turime bti ne aukos, bet statydintojai, besiremiantys protu ir besivadovaujantys meile bei tiesa. Aklas prieinimasis yra klaidinga laikysena, prietarai, neleidiantys procese velgti daug teigiam aspekt ir todl keliantys pavoj paleisti vjais prog pasinaudoti jo daugialypmis vystymuisi teikiamomis galimybmis. Tinkamai planuojami bei gyvendinami globalizacijos procesai leidia iki iol negirdtu mastu perskirstyti turt pasauliniu lygmeniu; taiau valdomi netikusiai jie, prieingai, gali padidinti skurd bei nelygyb ir krize ukrsti vis pasaul. Btina paalinti didiulius i proces trkumus, dl kuri atsiranda nauj susiskaldym tautose ir tarp taut, ir rpintis, kad turtas nebt perskirstomas tiesiog perskirstant skurd ar j net dar padidinant, ito baimintis veria netiks dabartins situacijos valdymas. Ilgai manyta, kad neturtingosios tautos neperengs i anksto nustatytos isivystymo stadijos ir turs tenkintis isivysiusi taut filantropija. Tokiai mstysenai enciklikoje Populorum progressio pasiprieino popieius Paulius VI. Materialins galimybs padti ioms tautoms ikopti i skurdo iandien potencialiai didesns negu anksiau, taiau jomis daugiausia pasinaudojo paios isivysiusios tautos, mokjusios daugiau naudos igauti i kapitalo ir darbo judjimo liberalizacijos. Todl gerovs sklidimo pasaulyje nevalia stabdyti savanaudikais, protekcionistiniais ir pavieni interes dominuojamais projektais. Nauj ar jau esani pltros kelyje ali traukimas padt geriau veikti kriz. Nuo globalizacijos proceso neatsiejami pokyiai kelia dideli sunkum ir pavoj, kurie veikiami tik tada, kai i aki neileidiama antropologin ir etin dvasia, globalizacijos gelmse pati kreipianti solidarios humanizacijos linkme. Deja, tokia dvasia neretai bna ugota individualistinio bei utilitaristinio pobdio etini-kultrini poiri. Globalizacija – daugiasluoksnis ir daugiareikmis reikinys, kuris suvoktinas irint visus jos skirtingus matmenis, skaitant teologin, ir j vis vienyb. Tai leist globalizacij patirti bei kreipti santykio, bendrysts ir dalijimosi linkme.
Ketvirtas skyrius TAUT VYSTYMASIS, TEISS IR PAREIGOS, APLINKA
43. „Visuotinis solidarumas, kuris yra faktas ir teikia mums daug naudos, yra ir pareiga“[105]. Daugelis moni iandien linksta manyti, jog niekam nieko nra skolingi, iskyrus save paius. Jie sitikin tur tik teises, ir jiems neretai labai sunku ugdyti atsakomyb u savo ir kit visapusik vystymsi. Todl svarbu paskatinti i naujo apmstyti tai, kad teiss suponuoja pareigas, be kuri jos virsta savivale[106]. Šiandien igyvename slegiant prietaravim. Viena vertus, reikiamos pretenzijos tariamas savavaliko bei perteklinio pobdio teises dingstimi, kad jos pripastamos bei skatinamos valstybini struktr, tuo tarpu didelei monijos daliai elementarios ir pagrindins teiss nepripastamos arba jos paeidinjamos[107]. Danai konstatuotinas ryys tarp teiss pertekli ar tiesiog teiss j lauyti bei linkti blog reikalavimo gerovs visuomense ir maisto, geriamojo vandens, mokyklinio isilavinimo ar pagrindins medicinos prieiros stokos kai kuriuose nepakankamai isivysiusiuose pasaulio regionuose bei didmiesi pakraiuose. Tokio ryio esm ta, kad individualiosios teiss, atsietos nuo jas prasminanios pareig aplinkos, ikrinka ir sukelia praktikai berib bei joki kriterij neturini pretenzij spiral. Perdtas teisi akcentavimas lemia nepakankam dmes pareigoms. Pareigos teises riboja, nes tada pastarosios ilieka antropologins ir etins tiesos kontekste ir savivale nevirsta. Tad pareigos teises sustiprina, j gynim ir skatinim pateikdamos kaip uduot tarnaujant griui. Taiau jei mogaus teiss grindiamos vien piliei susirinkimo sprendimais, jas bet kada galima pakeisti, todl pareiga j paisyti bei laikytis visuotinje smonje susilpnja. Vyriausybs ir tarptautins organizacijos teisi objektyvum ir „nedisponuojamum“ tada gali ileisti i aki. Kai tai vyksta, ikyla pavojus autentikam taut vystymuisi[108]. Tokios nuostatos tarptautines organizacijas kompromituoja pirmiausia vystymosi stokojani ali akyse. Mat pastarosios reikalauja i tarptautins bendruomens sipareigoti pagelbti joms tapti „savo likimo architektmis“[109], t. y. savo ruotu prisiimti pareigas. Dalijimasis abipusmis pareigomis mobilizuoja daug labiau negu vien teisi reikalavimas.
44. Teisi ir pareig samprata vystymosi srityje turi atsivelgti ir problemas, susijusias su gyventoj daugjimu. Tai labai svarbus autentiko vystymosi aspektas, nes neatskiriamas nuo neatsisakytin gyvybs ir eimos vertybi[110]. Gyventoj gausjim laikyti pagrindine nepakankamo vystymosi prieastimi neteisinga – net ir ekonominiu poiriu. Tereikia prisiminti, viena vertus, ym vaik mirtingumo sumajim bei vidutins gyvenimo trukms pailgjim neseniai ekonomins paangos pasiekusiose alyse ir, kita vertus, aikius krizs enklus visuomense, isiskirianiose nerim kelianiu gimstamumo sumajimu. Banyia, kuriai rpi mogaus tikrasis vystamasis, silo be ilyg gerbti mogiksias vertybes, neiskiriant n lytikumo: jo nevalia susiaurinti ligi vien hedonistinio bei aismingo veiksmo, lygiai kaip ir lytinio ugdymo negalima apriboti tiktai technine instrukcija, kurios vienintelis rpestis bt apsaugoti nuo galimo usikrtimo ligomis ar ntumo „rizikos“. Tai nuskurdint ir ikreipt gilij lytikumo reikm, kuri turt pripainti bei atsakingai priimti ir pavieniai asmenys, ir bendruomen. Atsakomyb taip pat neleidia lytikumo laikyti vien malonumo altiniu bei priskirti prie politini priverstinio gimstamumo reguliavimo priemoni. Abiem atvejais susiduriama su materialistiniu poiriu bei jo politiniu gyvendinimu, kai mogui galiausiai taikomos vairios prievartos formos. Visam tam ioje srityje btina prieprieinti eimos kompetencij[111], kuri valstybs bei jos varomj politini priemoni atvilgiu yra pirmapradikesn, bei atitinkam tv aukljim.
Moralikai atsakingas atvirumas gyvybei yra socialinis ir ekonominis turtas. Gausios nacijos i skurdo ikop dl gyventoj gausos bei gebjim. Ir prieingai, anksiau klestjusios nacijos gimstamumui sumajus dabar perjo netikrumo ir kai kur savo nuosmukio pakop – tokia esmin problema kaip tik ikilo gerovs visuomenms. Gimstamumui majant ir kartais net perengiant kritin demografin rib, kriz itinka socialins pagalbos sistemas, didja ilaidos, ribojamas santaup atidjimas ir dl to investicijoms btini finansiniai itekliai, silpsta disponuojamumas kvalifikuota darbo jga ir senka atsargos „prot“, reikaling nacijos poreikiams tenkinti. Be to, dl ma, kartais itin ma eim, gresia pavojus, jog nuskurs socialiniai santykiai ir nebus laiduotos veiksmingos solidarumo formos. Visa tai liudija menk pasitikjim ateitimi ir moralin nuovarg. Todl kyla socialin ir ekonomin btinyb jaunosioms kartoms vl atskleisti eimos ir santuokos gro bei tai, kad ios institucijos atitinka giliausius mogaus irdies bei kilnumo poreikius. Šiuo atvilgiu valstybi uduotis yra priimti politines priemones, puoseljanias pamatin vaidmen ir integralum eimos, kuri grindiama vyro ir moters santuoka bei yra pirma ir gyvybin visuomens lstel[112], taip pat rpintis ekonominiais bei finansiniais eimos poreikiais, gerbiant jos santykiu besiremiani prigimt.
45. Atsakas mogaus giliausius moralinius reikalavimus taip pat turi svarbi ir teigiam padarini ekonominje plotmje. Ekonomikai, kad tinkamai funkcionuot, reikia etikos – ne kokios nors etikos, bet mogui draugikos etikos. Šiandien daug kalbama apie etik ekonomikos, finans ir moni srityje. Randasi business ethics studij centr bei ugdymo kurs; toli paengusiose alyse dl socialin moni atsakomyb pabrianio sjdio plinta etini sertifikat sistema. Bankai silo vadinamsias „etines“ sskaitas bei investicinius fondus. Pltojasi „etin finansavimo sistema“, pirmiausia smulki kredit bei visuotinio mikrofinansavimo pavidalu. Tokios naujovs vertos pripainimo ir plaios paramos. J teigiami padariniai juntami ir maiau paengusiose pasaulio zonose. Taiau pravartu irutulioti ir galiojant skyrimo kriterij, nes matomas tam tikras bdvardio „etinis“ nuvalkiojimas, vartojant j labai skirtingam turiniui nusakyti. Gali nutikti ir taip, kad io odio pridengti prasprs teisingumui ir mogaus gerovei prietaraujantys sprendimai ir nutarimai.
Daug kas priklauso nuo morals sistemos, kuria remiamasi. Šioje srityje Banyios socialinis mokymas gali prisidti ypatinga inia, kad mogus sukurtas kaip „Dievo paveikslas“ (Pr 1, 27); i to iplaukia ir mogaus asmens kilnumo nepaeistinumas, ir transcendentin prigimtini moralini norm vert. Ekonomikos etikai, nepaisaniai i abiej kertini akmen, neivengiamai ikilt pavojus prarasti savo moralin kokyb ir tapti rankiu; kitaip tariant, ji rizikuot virsti esamos ekonomins bei finansins sistemos funkcija ir nebebti jos sutrikimus taisantis veiksnys. Be kita ko, ja galiausiai bt imta teisinti ir etikai nepriimtinus projektus. Be to, od „etinis“ nevalia vartoti ideologikai diskriminaciniu bdu, duodant suprasti, jog iniciatyvos, formaliai tokiu apibdinimu nepapuotos, nra etikos. Todl privalu stengtis, kad ne tik – i pastaba esmin! – atsirast „etiki“ ekonomikos ar finansins sistemos sektoriai ir sritys, bet ir visa ekonomika bei visa finansin sistema bt etikos – ne tik iorikai, taiau ir i pagarbos j pai prigimties esminiams reikalavimams. Šiuo atvilgiu naujausias Banyios socialinis mokymas nedviprasmikai primena, jog ekonomika su savo visomis atakomis yra daugialyps mogikosios veiklos dalis[113].
46. Apvelgus temas, kuriose nagrinjamas ryys tarp verslo ir etikos, ir gamybos sistem darom paang, atrodo, jog iki iol visuotinai paplitusi perskyra tarp peln orientuoto (profit) pelno ir pelno nesiekiani (non profit) organizacij tinkamai nebeatspindi tikrosios situacijos arba nebestengia daryti veiksmingos takos bsimam vystymuisi. Pastaraisiais deimtmeiais tarp abiej verslo tip atsirado tarpin sritis, kuri sudaro tradiciniai verslo dariniai, pasira pagalbos atsilikusioms alims sutartis; moni grups, siekianios socialiai nauding tiksl, margas vadinamosios pilietins ir bendrysts ekonomikos atstov pasaulis. Tai ne tik „treiasis sektorius“, bet taip pat nauja, plati ir sudtinga tikrov, apimanti ir privatj, ir viej element, neatmetanti pelno, bet laikanti j priemone humanikiems bei socialiniams tikslams gyvendinti. Dalija ie dariniai peln ar nedalija, turi vienoki ar kitoki teiss norm numatyt struktr, tai pasitraukia antr plan, palyginti su j pasirengimu suvokti peln kaip priemon rinkai bei visuomenei humanizuoti. Linktina, kad toki nauj verslo form atvilgiu visose alyse bt taikoma atitinkama teisin bei mokestin politika. N kiek nemenkindamos tradicini verslo form reikms bei naudos, naujosios formos skatina sistem aikiau ir tobuliau atsivelgti ekonomikos subjekt pareigas. Ir ne vien tai. Kaip tik institucini verslo form vairov turt pagimdyti mogikesn ir sykiu konkurencingesn rink.
47. vairi verslo tip – ypa gebani suvokti peln kaip priemon rinkai ir visuomenei humanizuoti – gausjimo turt bti siekiama ir alyse, kenianiose dl paalinimo ar istmimo i globalins ekonomikos apykaitos, kur labai svarbs deramai suprantamo ir gyvendinamo subsidiarumo projektai, kuriais siekiama tvirtinti teises, sykiu visada numatant atitinkamos atsakomybs prisimim. Teikiant param vystymuisi siekti btina laiduoti pagrindin viet mogaus asmeniui – subjektui, kuris pats pirmas turi prisiimti pareig vystytis. Pagrindinis dmesys skirtinas konkretaus mogaus tam tikrame regione gyvenimo slyg pagerinimui, idant jis galt atlikti pareigas, kuri vykdyti dabar neleidia kritin padtis.
Rpinimasis niekada negali bti abstraktus. Kad atitikt konkreias situacijas, vystymosi programos turt bti lanksios, o paramos gavjai privalt tiesiogiai sitraukti projekt rengim ir bti pagrindiniai j gyvendintojai. Lygiai taip btina taikyti paangos ir prieiros kriterijus, skaitant rezultat kontrol, nes visuotinai galiojani recept nra. Daug kas priklauso nuo konkretaus sikiimo bdo. „Kadangi tautos yra savo pai paangos architekts, joms pirmuiausia ir tenka nata bei atsakomyb u tai. Taiau jos to nepakels, jei liks viena nuo kitos izoliuotos“[114]. Turint prie akis stiprjant pasaulio tolesns integracijos proces, is popieiaus Pauliaus VI spjimas iandien dar aktualesnis. traukimo dinamika jokiu bdu nra mechanikas dalykas. Priimant sprendimus, btina rpestingai vertinti situacij ir kuo tiksliausiai atsivelgti taut ir konkrei asmen gyvenim. Greta dideli projekt reikia ir nedideli, o pirmiausia veikliai mobilizuoti visus pilietins visuomens narius, tiek juridinius, tiek fizinius asmenis.
Tarptautiniam bendradarbiavimui reikia moni, kurie savo ekonominio bei mogikojo vystymosi procesu dalytsi rodydami solidarum savo dalyvavimu, supervizija, lavinimu bei pagarba. Vadovaudamosi iais aspektais, tarptautins organizacijos turt klausti, ar i tikrj veiksmingi j danai brangs biurokratiniai administracijos aparatai. Kartais pasitaiko, kad paramos gavjas paramos davjui tampa tik priemone, tuomet vargai reikalingi ipstoms biurokratinms organizacijoms ilaikyti: savo pai ilaikymui jos sunaudoja perdm daug l, kurios i tikrj turt tekti vystymuisi. Šiuo atvilgiu pageidautina, kad visos tarptautins institucijos ir nevyriausybins organizacijos sipareigot bti skaidresns ir paios informuot rmjus bei viej nuomon, kokia procentin dalis gaut l skirta bendradarbiavimo programoms, koks tikrasis t program turinys ir kokia staigos ilaid sudtis.
48. Vystymosi tema iandien stipriai susijusi su pareigomis, iplaukianiomis i mogaus santykio su gamtine aplinka. Toks santykis dovanotas Dievo. Elgesys su gamta neatskiriamas nuo atsakomybs varg, bsimj kart ir visos monijos atvilgiu. Gamt ir pirmiausia mog laikant atsitiktinumo ar evoliucinio determinizmo vaisiumi, atsakomybs pajauta sinje susilpnja. Tuo tarpu tikintysis gamtoje velgia stab Dievo krybiko sikiimo rezultat, kuriuo mogus gali atsakingai naudotis, pagarbos vidinei krinijos pusiausvyrai dvasia tenkindamas savo paties materialinius bei dvasinius poreikius. Tokiam supratimui inykus, mogus gamt arba traktuos kaip nelieiam tabu, arba inaudos. Abi laikysenos neatitinka krikionikojo poirio gamt kaip Dievo kuriamosios veiklos vaisi.
Gamta yra meils ir tiesos plano iraika. Ji u mus pirmesn ir Dievo mums dovanota kaip gyvenamoji erdv. Ji kalba mums apie Krj (plg. Rom 1, 20) ir apie jo meil monms. Laik pabaigoje gamtai skirta bti suvienytai Kristuje (plg. Ef 1, 9–10; Kol 1, 19–20). Tad ji irgi yra „paaukimas“[115]. Gamta mums duota ne kaip „atsitiktinai ibarstyt atliek krva“[116], bet kaip dovana Krjo, sumaniusio jai bdingas srangas, idant mogus i to irutuliot reikiamas gaires, kaip j sergti bei ja rpintis (plg. Pr 5, 15). Taiau sykiu btina pabrti, jog gamt laikyti svarbesne u mogaus asmen – tai prietarauti tikrajam vystymuisi. Tokia laikysena kreipia prie naujapagonikj nuostat ar naujojo panteizmo: mogaus iganymo negalima kildinti vien i grynai natralistikai suvokiamos gamtos. Taiau lygia greta atmestina ir prieinga pozicija, kai troktama gamt visikai technizuoti, mat gamtos aplinka nra vien materija, kuria galtume disponuoti kaip sigeidiame, tai stabus Krjo krinys, kuriam bdinga sava „gramatika“, pateikianti tikslus ir kriterijus, galinanius krinius tuo naudotis ne funkcionaliai ir savavalikai, bet imintingai. Daug vystymuisi daromos alos iandien kyla btent i toki ikreipt poiri. Gamtos susiaurinimas ligi vien paprast duomen visumos galiausiai pavirsta aplinkos prievartavimo altiniu ir skatina imtis veiksm, negerbiani paios mogaus prigimties. Kadangi i prigimt sudaro ne tik materija, bet ir dvasia, ir, kaip tokia, ji yra kupina vairi reikmi bei siektin transcendentini tiksl, kultros atvilgiu ji irgi yra normatyvinio pobdio. mogus aikina ir formuoja gamtin aplink per kultr, kuriai krypt savo ruotu teikia atsakinga, dorovs statymo priesak paisanti laisv. Todl visapusikam mogaus vystymuisi skirti projektai negali ignoruoti bsimj kart, bet vairiose srityse – ekologinje, teisinje, ekonominje, politinje ir kultrinje – turi atsivelgti skirtingas kartas vienijant solidarum ir teisingum[117].
49. Sprendiant klausimus, susijusius su aplinkos apsauga bei rpinimusi ja, atitinkamas dmesys skirtinas energijos problematikai. Neatsinaujinani energijos altini perjimas keli valstybi, taking grupi bei moni rankas neturting ali vystymuisi yra didel klitis. Mat ios neturi nei ekonomini priemoni prieiiai prie esam neatsinaujinani energijos altini gyti, nei gali finansuoti nauj ir alternatyvi altini paiek. Gamtini itekli, danai esani kaip tik neturtingose alyse, supirkimas veda prie inaudojimo bei dan konflikt tarp ali ir tarp grupi paioje alyje. Tokie konfliktai neretai sprendiami kaip tik t neturting ali teritorijoje, o j galutinis balansas bna slegiantis – mirtis, sugriovimai, tolesnis nuosmukis. Tarptautinei bendrijai tenka neatidliotina uduotis surasti institucini bd neatsinaujinani itekli inaudojimui sustabdyti ir tai padaryti traukiant neturtingsias alis, su kuriomis bendrai planuotina ateitis.
Ir iame fronte moral primygtinai spaudia atnaujinti solidarum, pirmiausia santyki tarp besivystani ir aukt pramons lyg pasiekusi ali[118]. Technologikai paengusios visuomens gali ir privalo maiau vartoti energijos – ne tik todl, kad perdirbamosios pramons gamybos procesas vis paangesnis, bet ir dl to, kad j pilieiai vis jautresni aplinkai. Be to, pridurtina, jog iandien manoma padidinti energijos naum ir iekoti alternatyvios energijos. Taiau sykiu btina pasauliniu mastu i naujo perskirstyti energijos rezervus, kad prie j galt prieiti ir alys, neturinios savo energijos altini. J likimo nevalia atiduoti pirmo pasitaikiusio rankas ar palikti stipresniojo logikos diktatui. Ši svarbi problem privalu imtis visiems atsakingai suvokiant padarinius, kurie prislgs naujsias kartas, pirmiausia nepaprast daugyb skurdi taut jaunuoli, „reikalaujani savo dalies statydinant geresn pasaul“[119].
50. Ta atsakomyb globali, ji susijusi ne tik su energija, bet ir su visa krinija, kurios naujosioms kartoms negalime palikti visikai ieikvotos. mogui leista atsakingai valdyti gamt siekiant j saugoti, ja naudotis ir j kultivuoti taikant naujas formas bei paangias technologijas, idant jos gyventojai galt oriai gyventi bei maitintis. Ms emje vietos yra visiems: joje reikiam itekli turt surasti visa monija, kad galt oriai gyventi, padedama paios gamtos, Dievo dovanos savo vaikams, ir remdamasi savo darbu bei iradingumu. Taiau i aki privalu neileisti labai svarbios pareigos perduoti em naujosioms kartoms toki, kad ir jie galt joje oriai gyventi ir j toliau dirbti. Tai reikia „prisiimti pareig, atsakingai pasvrus, bendrai nusprsti, kokiu keliu pasukti siekiant stiprinti mogaus ir aplinkos sandor, kuri turt bti Dievo, i kurio kylame ir pas kur einame, kuriamosios meils atspindys“[120]. Galima tik palinkti, kad tarptautin bendrija ir paviens vyriausybs stengt veiksmingai sukliudyti naudotis aplinka darant jai al. Ne maiau btinos didiuls kompetentingos valdios institucij pastangos, kad visiems bt skaidriai pareikti ekonominiai ir socialiniai naudojimosi visuotiniais aplinkos itekliais katai ir kad juos iki galo padengt vartotojai, o ne kitos tautos ar bsimos kartos: aplinkos, itekli ir klimato apsauga reikalauja, kad tarptautiniu lygmeniu visi atsakingieji imtsi bendros veiklos ir bt pasireng darbuotis kupini pasitikjimo, laikydamiesi statymo bei solidarumo su silpniausiais ms planetos regionais[121]. Viena didiausi ekonomikos uduoi kaip tik ir yra iteklius ne vaistyti, bet naiai vartoti suvokiant, kad naumo svoka nra vertybikai neutrali.
51. mogaus elgesio su aplinka bdai daro poveik jo elgesio su savimi paiu bdams ir prieingai. Šiandien visuomen tai veria rimtai perirti savo gyvensen, daug kur pasaulyje linkstani hedonizm bei vartojim ir abejing to daromai alai[122]. Btina i tikro pakeisti mstysen ir rinktis naujas gyvensenas, kad „sprendimus vartoti, taupyti ir investuoti lemt tiesos, groio, grio paieka ir bendryst su kitais monmis siekiant bendrojo augimo“[123]. Kiekvienas pilietinio solidarumo ir draugysts paeidimas daro al aplinkai, lygiai kaip ala aplinkai savo ruotu sukelia nepasitenkinim socialini santyki plotmje. Ypa ms laikais gamta taip integruota socialin ir kultrin dinamik, kad ji bema nebra nepriklausomas kintamasis. Dykum pltimasis ir kai kuri derling agrarini srii nuskurdimas yra ir tenyki gyventoj nusigyvenimo bei atsilikimo rezultatas. Skatinant toki gyventoj ekonomin bei kultrin vystymsi saugoma ir gamta. Kiek daug gamtini itekli sunaikina karas! Taut taika ir taika tarp taut leist dar geriau saugoti gamt. Itekli, pirmiausia vandens, supirkinjimas gali sukelti konflikt tarp gyventoj. Taikus susitarimas dl itekli naudojimo apsaugo gamt ir kartu atitinkam visuomeni gerov.
Banyia atsakinga u krinij ir t savo atsakomyb turi reikti vieai. Tai darydama ji privalo ne tik ginti em, vanden ir or kaip visiems priklausanias Dievo dovanas. Ji pirmiausia turi apsaugoti mones nuo savigriovos. Turt egzistuoti kakas panaaus deramai suprantam mogaus ekologij. Juk gamtai daroma ala artimai susijusi su kultra, formuojania moni sugyvenim. Jei visuomenje „mogikoji ekologija“[124] gerbiama, i to nauda ir aplinkos ekologijai. Kaip mogaus dorybs viena su kita susijusios taip, kad vienos susilpnjimas kelia pavoj kitoms, lygiai taip ekologin sistema remiasi pagarba planui, apimaniam ir sveik sugyvenim visuomenje, ir ger santyk su gamta.
Norint apsaugoti gamt, skatinamj bei draudiamj priemoni neutenka, lygiai kaip maa ir atitinkamo ugdymo. Tai svarbios pagalbins priemons, taiau esmin problema yra moralinis visuomens elgesys. Jei teis gyvyb ir natrali mirt negerbiama, jei mogus pradedamas, ineiojamas ir gimdomas dirbtiniu bdu, jei embrionai aukojami tyrimams, tai mogikosios ekologijos svoka i visuotins smons galiausiai inyksta, o su ja – ir aplinkos ekologijos svoka. Nenuoseklu i naujj kart reikalauti pagarbos gamtinei aplinkai, kai statymai bei aukljimas joms nepadeda gerbti paioms save. Gamtos knyga yra viena ir nedalijama tiek aplinkos, tiek gyvybs ir lytikumo, santuokos, eimos, socialini santyki, vienu odiu, visapusiko mogaus vystymosi atvilgiu. Ms pareigos aplinkai susijusios su pareigomis mogui, kaip tokiam, ir kitiems. Negalima vien pareig reikalauti, o kitas trypti. Toks iandienei mstysenai ir praktikai bdingas gilus prietaravimas emina mog, ardo aplink ir kenkia visuomenei.
52. Tiesos ir meils, kuri tiesa parodo, nemanoma pasigaminti, jas galima tik priimti. J galutin versm yra ne mogus, kuris ir negali ja bti, bet Dievas, tai yra Tas, kuris yra Tiesa ir Meil. Toks principas visuomenei bei vystymuisi labai svarbus, nes nei viena, nei kita negali bti vien mogaus vaisius; lygiai taip pat mogaus ir taut paaukimas vystytis remiasi ne vien mogaus sprendimu, bet yra raytas u mus pirmesn plan, keliant mums pareig, kuri savanorikai turime prisiimti. Tai, kas egzistuoja u mus pirmiau ir kas mus steigia, btent tiesa ir meil, mums parodo, kas yra gris ir kas yra ms laim. Tai taip pat parodo keli tikrojo vystymosi link.
Penktas skyrius MONIJOS BENDRADARBIAVIMAS
53. Viena didiausi mogaus patiriamo skurdo ri yra vieniumas. Atidiau pavelgus, i atskirties, buvimo nemylimam ar sunkumo mylti kyla ir kitos skurdo rys, skaitant ir materialin. Skurd danai pagimdo Dievo meils atstmimas, pirmapradis tragikas usisklendimas savyje, tikintis pasitenkinti vien savimi ar manant, jog mogus atsitiktinai atsiradusioje visatoje yra tik nereikmingas ir laikinas reikinys, „svetimalis“. mogus yra susvetimjs, kai bna vienas ar atsiriboja nuo tikrovs, kai atsisako mstyti ir tikti Pagrind[125]. Visa monija yra susvetimjusi, kai patiki save vien mogikiems planams, ideologijoms ir klaidingoms utopijoms[126]. Šiandien monija atrodo labiau sveikaujanti nei vakar: is didesnis artumas turi virsti tikra bendryste. Taut vystymsi pirmiausia lemia, ar jos suvokia save kaip vien eim, kuri bendradarbiauja tikros bendrysts dvasia ir kuri sudaro subjektai, ne vien tiesiog gyvenantys vienas alia kito[127].
Paulius VI pabr, jog „pasaulis kenia dl minties stygiaus“[128]. Šie odiai yra konstatavimas, bet jais ireikiamas ir trokimas: norint geriau suprasti, k reikia bti eima, btinas naujas mstymo polkis; tokio polkio reikalauja ms ems taut sveika, idant integracija rutuliotsi skatinama solidarumo[129], o ne istmimo paribius. Toks mstymas taip pat reikalauja santykio kategorijos platesnio kritinio vertinimo. Šiai uduoiai gyvendinti neutenka vien socialini moksl, nes, norint aikiai suvokti transcendentin mogaus kilnum, prireiks toki painimo srii kaip metafizika ir teologija.
mogus, kaip dvasin btyb, gyvendina save tarpasmenini santyki plotmje. Juo jie autentikesni, juo labiau brsta ir jo asmenin tapatyb. mogus sireikmina ne atsiskirdamas nuo Dievo, bet puoseldamas santyk su kitais ir Dievu. Toki santyki reikm esmin. Tai taikytina ir tautoms. Todl metafizin tarpasmenini santyki traktuot vystymuisi labai naudinga. Šiuo atvilgiu kvpimo bei gairi protui teikia krikionikasis Apreikimas. Anot jo, moni bendruomen asmens nesugeria, nesunaikina jo autonomijos, kaip nutinka vairiose totalitarizmo atmainose, bet, prieingai, dar labiau pabria jo vert, nes santykis tarp asmens ir bendruomens atitinka vienos visumos santyk su kita visuma[130]. Kaip eimos bendruomen nepanaikina j sudarani asmen ir kaip pati Banyia pilnatvikai reikmina „nauj krin“ (plg. Gal 6, 15; 2 Kor 5, 17), Kriktu skiepyt jos Kn, lygiai taip ir monijos eimos vienyb nepanaikina asmen, taut ir kultr, bet padaro juos vienas kito atvilgiu skaidresnius ir dar labiau suvienija teistoje vairovje.
54. Taut vystymosi tema neatsiejama nuo vis asmen bei taut traukimo monijos bendruomen, solidariai statydinam remiantis pamatinmis teisingumo ir taikos vertybmis, temos. Tokia perspektyva esmingai atsiskleidia turint prie akis santyk tarp Trejybs Asmen vienatinje dievikojoje Substancijoje. Trejyb yra visika vienyb, nes trys dievikieji Asmenys yra grynasis santykis. Dievikj Asmen abipusis atvirumas yra visikas, ir ryys vieno su kitu totalus, mat jie yra absoliuti vienatin vienyb. toki bendrysts tikrov Dievas nori priimti ir mus: „kad jie bt viena, kaip mes esame viena“ (Jn 17, 22). Banyia yra ios vienybs enklas ir rankis[131]. Toks dievikasis modelis gali bti naudingas ir moni santykiams istorijoje. Ypa apreikto Trejybs slpinio viesoje mes suvokiame, kad autentikas atsivrimas reikia ne icentrin isibarstym, bet gili tarpuskvarb. Tai kyla i bendro mogikojo meils ir tiesos patyrimo. Kaip sakramentin meil sutuoktinius dvasikai sujungia „vien kn“ (plg. Pr 2, 24; Mt 19, 5; Ef 5, 31) ir du paveria autentika santykika vienybe, panaiai taip ir tiesa sujungia protingas btybes ir, patraukdama bei savyje suvienydama, leidia joms vieningai mstyti.
55. Krikionikasis apreikimas apie moni gimins vienyb suponuoja metafizin „humanum“ aikinim, esminiu elementu laikant santyk. Kitos kultros ir religijos irgi moko brolybs bei taikos ir todl yra labai naudingos visapusikam mogaus vystymuisi. Taiau netrksta ir religini bei kultrini nuostat, meils ir tiesos principo nepriimani ligi galo, ir dl to autentikas mogaus vystymasis galiausiai pristabdomas ar net sustabdomas. Šiandien pasaul yra perskverbusios kelios religin fon turinios kultros, kurios mogaus nepareigoja bendrystei, bet izoliuoja j individualios gerovs paieka, apsiribodamos psichologini lkesi patenkinimu. Tam tikras religini „keli“, patraukusi nedideles grupes ar net pavienius asmenis, paplitimas drauge su religiniu sinkretizmu irgi gali bti isisklaidymo bei sipareigojimo stokos veiksniai. Galimas neigiamas globalizacijos proceso padarinys yra tendencija tok sinkretizm skatinti[132], palaikant „religij“ formas, kurios, uuot leidusios monms susitikti, nutolina juos vien nuo kito ir nuo tikrovs. Sykiu iandien kartais tebeegzistuoja kultrinis ir religinis palikimas, spraudiantis visuomen nelanksias socialines kastas, mogaus kilnumo nepaisanias maginio tikjimo formas bei klusnumo okultinms galioms laikysenas. Šioje plotmje meilei ir tiesai sunku sitvirtinti, o dl to nukenia autentikas vystymasis.
Jei tiesa, kad vystymuisi reikia vairi taut religij bei kultr, tai dl tos paios prieasties ne maiau tiesa ir tai, jog btinas ir deramas valgumas. Religijos laisv nereikia religinio abejingumo ir kad visos religijos yra lygios[133]. Skirti, koks kultr ir religij indlis statydinant socialin bendruomen bendrosios gerovs linkme, pirmiausia reikia politins valdios atstovams. Ir tai daryti dert remiantis meils ir tiesos kriterijumi. Kadangi rizikuojama moni ir taut vystymusi, privalu atsivelgti emancipacijos ir traukimo galimyb visuotins moni bendruomens perspektyvoje. Kultr ir religij vertinimo kriterijus yra „visas mogus ir visi mons“. Krikionyb – „Dievo, turinio mogik veid“[134], religija – tok kriterij turi pati savyje.
56. Krikioni religija ir kitos religijos prie vystymosi gali prisidti tik tada, kai Dievas atranda vietos ir vieojoje plotmje bei bna savitai susijs su jos kultriniais, socialiniais, ekonominiais ir pirmiausia politiniais matmenimis. Banyios socialinis mokymas atsirado, kad apgint krikionikosios religijos „pilietybs status“[135]. Teiss vieai ipainti savo religij bei darbuotis, kad apie tikjimo tiesas suinot ir vieasis gyvenimas, paneigimas tikrajam vystymuisi daro al. Religijos paalinimas i vieosios srities ir, kita vertus, religinis fundamentalizmas trukdo monms susitikti ir bendradarbiauti monijos paangos labui. Vieasis gyvenimas netenka motyv, o politika gyja nepakeniam, agresyv veid. mogaus teisms ikyla pavojus todl, kad i j atimamas transcendentinis pagrindas ir kad nepripastama asmenin laisv. Laicizmas ir fundamentalizmas panaikina proto ir religinio tikjimo vaisingo dialogo ir naudingo bendradarbiavimo galimyb. Prot tikjimas turi nuolatos apvalyti, pirmiausia politin prot, kuris negali savs laikyti visagaliu. Protas savo ruotu turi apvalyti religij, kad parodyt jos mogik veid. Tokio dialogo nutrkimas monijos vystymuisi brangiai kainuoja.
57. Vaisingas tikjimo ir proto dialogas socialinius artimo meils darbus tik daro veiksmingesnius ir kuria tinkamesn aplink brolikam tikinij ir netikinij bendradarbiavimui skatinti drauge siekiant teisingumo ir taikos. Pastoracinje konstitucijoje Gaudium et spes Susirinkimo tvai pareik: „Tikintieji ir netikintieji beveik vieningai sutaria, jog viskas emje turi bti palenkta mogui, kaip centrui ir virnei“[136]. Tikintiesiems pasaulis yra ne atsitiktinumo ar btinumo, bet Dievo plano vaisius. I ia kyla tikinij pareiga savo pastangas vienyti su visais geros valios monmis – kit religij sekjais ar netikiniaisiais, – kad ms pasaulis tikrai atitikt dievikj plan – kaip viena eima gyvent Krjo akivaizdoje. Ypatinga meils apraika ir broliko tikinij ir netikinij bendradarbiavimo kriterijus neabejotinai yra subsidiarumo principas[137], neatimamos mogaus laisvs iraika. Subsidiarumas pirmiausia yra pagalba asmeniui per tarpini korporacij autonomij. Tokia pagalba teikiama asmeniui ir socialiniams subjektams nestengiant ko nors padaryti savomis jgomis ir visada apima emancipacinius tikslus, nes skatina laisv bei dalyvavim, suprantam kaip atsakomybs mimsi. Subsidiarumas gerbia asmens kilnum, laikydamas asmen subjektu, visada gebaniu k nors kitiems duoti. Pripaindamas, kad abipusikumas yra giliausia mogaus sranga, subsidiarumas tampa priemone, veiksmingiausiai apsaugania nuo bet kurio paternalistins pagalbos sistemos pavidalo. Juo galima paaikinti plotmi daugialypikum ir subjekt vairov, taip pat j koordinavim. Vadinasi, tai ypa tinkamas principas globalizacijai valdyti bei kreipti j tikrojo mogikojo vystymosi link. Troktant ivengti pavojingos visuotins monokratinio pobdio galios, globalizacija vairuotina subsidiariai, suskirstytina kelias pakopas ir vairias tarpusavyje bendradarbiaujanias plotmes. Globalizacijai i tikrj reikia valdios, nes tai susij su visuotinio grio pasiekimo problema; taiau tokia valdia, kad nepaeist laisvs ir pasirodyt kaip konkreiai veiksminga, turi bti organizuota subsidiariai ir poliarchikai[138].
58. Subsidiarumo principo btina laikytis artimai siejant j su solidarumo principu ir atvirkiai, nes subsidiarumas be solidarumo virsta socialiniu partikuliarizmu, tuo tarpu solidarumas be subsidiarumo – stokojantj eminania socialine sistema. Šios bendrojo pobdio taisykls labai paisytina sprendiant tarptautins pagalbos vystymosi reikmms klausimus. Tokia pagalba, prieingai donoro ketinimams, kartais gali neleisti tautai ikopti i priklausomybs ar net paskatinti pagalb gaunaniose alyse vietinio siviepatavimo bei inaudojimo situacij radimsi. Kad ekonomin pagalba tikrai atitikt savo tiksl, ji teiktina be joki alutini sieki, traukiant ne tik t ali vyriausybes, bet ir vietinius kio veikjus bei pilietins visuomens subjektus, skaitant vietines Banyias. Pagalbos programos turt vis labiau apimti pastangas bei indl i apaios. Juk tiesa, kad pagalb vystymosi reikmms gaunaniose alyse labiausiai brangintinas turtas yra mons: tai – tikrasis kapitalas, kuris privalo augti, kad neturtingiausioms alims laiduot tikrai autonomik ateit. Taip pat primintina, jog ekonomikos srityje pagrindin pagalba, kurios reikia paangos siekianioms alims, yra laipsnikas j produkt traukimas pasaulines rinkas, taip galinant jas visavertikai dalyvauti tarptautiniame ekonominiame gyvenime. Pernelyg danai pagalba praeityje apsiribojo periferini rink sukrimu i ali gaminiams. Šitai danai slygoja toki gamini tikros paklausos stygius: todl btina ioms alims padti pagerinti savo gaminius labiau atsivelgiant paklaus. Be to, danai baimintasi gamini i ekonomikai skurdesni ali – paprastai ems kio – konkurencijos. Taiau pravartu priminti, kad galimyb parduoti savo gaminius tokioms alims labai danai laiduoja trumpesn ar ilgesn j igyvenim. Derama ir subalansuota pasaulin prekyba ems kio srityje gali visiems duoti naudos – tiek pasilos, tiek paklausos pusje. Dl ios prieasties btina ne tik komercikai orientuoti toki gamyb, bet ir nustatyti j palaikanias pasaulins prekybos taisykles bei padidinti vystymuisi skirt finansavim, kad tokios ekonomikos tapt naesns.
59. Bendradarbiavimas vystymosi srityje turt neapsiriboti vien ekonominiu matmeniu, bet tapti gera proga susitikti kultroms ir monms. Neatsivelgdami savo ir svetimomis kultrinmis bei mogikomis vertybmis pagrst tapatyb, kaip kartais nutinka, bendradarbiavimo subjektai i ekonomikai paengusi ali negali umegzti gilaus dialogo su neturtingj ali pilieiais. O pastarieji, savo ruotu abejingai ir be skirtumo atsiverdami kiekvienai kultrinei pasilai, negeba prisiimti atsakomybs u tikrj vystymsi[139]. Technologikai paengusios visuomens savo technologins paangos turt nepainioti su tariamu kultriniu pranaumu, bet i naujo atrasti savo pai umirtas dorybes, padjusias joms suydti istorijoje. Kylanios visuomens privalt likti itikimos tam, kas j tradicijose tikrai mogika, vengdamos savaime tapatintis su globalizuotos technologins civilizacijos mechanizmais. Visose kultrose esama ypating bei daugialypi etini atitiki, ireikiani t pai mogik, Krjo panort prigimt; monijos etin imintis tai vadina prigimtiniu statymu[140]. Toks visuotinis moralinis statymas yra kiekvieno kultrinio, religinio bei politinio dialogo tvirtas pagrindas, daugialypiam vairi kultr pliuralizmui leidiantis neatitrkti nuo bendros to, kas teisinga ir gera, nuo bendros Dievo paiekos. Todl pritarimas iam irdyje raytam statymui yra kiekvieno konstruktyvaus socialinio bendradarbiavimo slyga. Visose kultrose pasitaiko apgailtin dalyk, i kuri reikia isilaisvinti, ir eli, i kuri btina pasitraukti. Krikionikasis tikjimas, gyjantis pavidal kultrose ir kartu jas transcenduojantis, gali padti joms augti visuotins bendrysts ir solidarumo dvasia bendro pasaulinio vystymosi naudai.
60. Iekant sprendim, kaip veikti dabartin ekonomikos kriz, vystymosi reikmms skirta pagalba neturtingosioms alims laikytina autentika vis praturtinimo priemone. Koks kitas pagalbos projektas ada taip reikmingai padidinti vert – taip pat pasaulins ekonomikos, kaip parama tautoms, k tik pasukusioms ekonominio vystymosi keliu ar nedaug paengusioms? Tokioje perspektyvoje ekonomikai toliau paengusios alys turi duoti vystymosi reikmms skirtai pagalbai kiek manoma didesnes savo bendrojo gamybos produkto kvotas, neumirdamos, savaime suprantama, laikytis tarptautins bendrijos lygmeniu prisiimt sipareigojim. To siekdamos jos, be kita ko, gali perirti savo vidin pagalbos bei socialinio solidarumo politik, taikydamos subsidiarumo princip ir, veikliai dalyvaujant privatiems asmenims bei pilietinei visuomenei, kurdamos geriau integruotas socialinio aprpinimo sistemas. Taip netgi manoma pagerinti socialines bei pagalbos paslaugas ir – sykiu atsisakant vaistymo bei pasisavinimo – sutaupyti l, skirtin tarptautiniam solidarumui. Didesniu dalyvavimu pagrsta, nuoseklesn, maiau biurokratika, taiau ne menkiau koordinuota socialinio solidarumo sistema leist iandien snaudianias jgas ilaisvinti solidarumo tarp taut labui.
Vystymosi reikmms skirtos pagalbos galimyb galt remtis veiksmingu vadinamojo mokestinio subsidiarumo taikymu, kai pilieiams leidiama patiems nusprsti, kam skirti tam tikras valstybei sumokam mokesi dalis. Siekiant ivengti partikuliaristini ikraipym, skatintinos socialinio solidarumo formos i apaios, duodanios akivaizdios naudos ir solidarumui vystymosi matmeniu.
61. Platesnis tarptautiniu lygmeniu solidarumas pirmiausia reikiasi didesns prieities prie lavinimo skatinimu, taip pat ekonomins krizs slygomis, isilavinimui, kita vertus, paiam esant esmine veiksmingo tarptautinio bendradarbiavimo slyga. „Lavinimo“ svoka susijusi ne tik su mokymu ir profesiniu rengimu, kurie vystymosi atvilgiu abu yra svarbs, bet ir su visapusiku asmens ugdymu. ia irykja problemikas aspektas: lavinant btina inoti, kas yra mogaus asmuo, ir painti jo prigimt. Reliatyvistinis poiris i prigimt kelia lavinimui, pirmiausia moraliniam aukljimui, rimt problem, nes visuotiniu lygmeniu susiaurina to reikm. Pasidav tokiam reliatyvizmui, visi tampame skurdesni, o tai maiau veiksming daro pagalb vargstanioms tautoms, kurioms reikia ne tik ekonomini ir technini priemoni, bet ir pedagogini galimybi bei bd, padedani asmenims iki galo gyvendinti save kaip mones.
Tokios problemos reikm, pavyzdiui, rodo tarptautinis turizmas[141], galintis ne tik bti svarbus ekonominio vystymosi ir kultrinio augimo veiksnys, bet ir virsti inaudojimo bei moralinio nuosmukio dingstimi. Dabartin situacija silo nepaprast galimybi, nes ekonominiai vystymosi aspektai, t. y. piniginiai srautai ir reikmingo vietinio verslinio patyrimo radimasis, gali jungtis su kultriniais aspektais, pirmiausia lavinimu. Daugeliu atveju taip ir yra, taiau neretai tarptautinis turizmas bna ugdomuoju matmeniu neigiamas vykis ir turistams, ir vietiniams gyventojams. Pastarieji danai susiduria su amoraliu ar netgi ikrypliku elgesiu, kaip antai, vadinamasis sekso turizmas, kurio aukomis tampa daug moni, net ir labai jaun. Skaudu konstatuoti, jog itai danai vyksta pritariant vietinei valdiai, tylint turist kilms ali vyriausybms ir bendrininkaujant daugybei veikj ioje srityje. Net jei to ir nenutinka, tarptautinis turizmas neretai igyvenamas vartotojikai bei hedonistikai, kaip nusialinimas, ir organizuojamas turist kilms alims bdingais bdais, neleidianiais autentikai susitikti su monmis ir kultra. Todl pravartu pagalvoti apie kitok turizm, gebant skatinti autentik tarpusavio painim ir kartu neuveriant erdvs poilsiui bei sveikai pramogai: tok turizm taip pat btina skatinti artimesne ssaja su tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi ir kaip nauding vystymuisi.
62. Kitas dmesio vertas aspektas kalbant apie visapusik mogaus vystymsi yra migracija. Šis reikinys sukreia dl traukt asmen gausos, dl keliam socialini, ekonomini, politini, kultrini ir religini problem, dl dramatik iki nacijoms ir tarptautinei bendruomenei. Galima sakyti, jog migracija yra epochinio masto socialin problema, reikalaujanti, idant jos bt manoma prideramai imtis, tvirtos ir toliaregikos tarptautinio bendradarbiavimo politikos. Tokia politika pltotina remiantis glaudiu migrant kilms ir atvykimo ali bendradarbiavimu, turi bti lydima atitinkam tarptautini norm, gebani suderinti vairias statymines tvarkas siekiant apsaugoti ir emigruojani pavieni moni bei eim, ir visuomeni, kurias emigruojama, poreikius ir teises. N viena alis neturi manyti galinti viena veikti ms laik migracijos problemas. Visi matome, kokios kanios, netektys ir viltys lydi migracijos srautus. inia, reikin valdyti sudtinga, taiau akivaizdu, kad svetimaliai darbuotojai, nepaisant integracijos sunkum, savo darbu reikmingai prisideda prie juos primusios alies ekonominio vystymosi ir, be to, piniginmis siuntomis skatina savo kilms ali vystymsi. Toki darbuotoj aikiai nevalia laikyti preke ar gryna darbo jga. Vadinasi, j negalima traktuoti kaip kokio nors kito gamybos veiksnio. Kiekvienas migrantas yra mogus, turintis neatimamas pagrindines teises, kurias visiems privalu gerbti visomis aplinkybmis[142].
63. Aptariant vystymosi problemas, negalima neikelti aiktn tiesioginio ryio tarp skurdo ir nedarbo. Vargai danai yra mogaus darbo kilnumo paeidimo vaisius – tiek dl j galimybi apribojimo (nedarbas, nepakankamas uimtumas), tiek dl to, kad nuvertinamos „i to iplaukianios teiss, pirmiausia teis deram atlyginim ir darbuotojo bei jo eimos saugum“[143]. Todl garbingo atminimo mano pirmtakas Jonas Paulius II jau 2000 met gegus 1-j Darbinink jubiliejaus proga kviet sudaryti „pasaulin koalicij padoriam darbui skatinti“[144], ragindamas parengti Tarptautins darbo organizacijos strategij. Taip jis labai moralikai parm tiksl kaip eim visose pasaulio alyse siek. K reikia odis „padorus“, taikomas darbui? Tai darbas, kiekvienoje visuomenje ireikiantis prigimtin kiekvieno vyro ir kiekvienos moters kilnum; tai laisvai pasirenkamas darbas, kuriuo darbuotojai, vyrai ir moterys, veikliai prisideda prie savo bendruomens vystymosi; tai darbas, leidiantis darbuotojams bti gerbiamiems ir niekaip nediskriminuojamiems, patenkinti eimos poreikius ir leisti vaikus mokykl, neveriant j dirbti; tai darbas, leidiantis laisvai burtis ir priversti igirsti savo bals, paliekantis utenkamai laiko atrasti savo asmenines, eimynines ir dvasines aknis ir laiduojantis orias gyvenimo slygas ijus pensij.
64. Apmstant darbo tem, pravartu atkreipti dmes primygtin poreik, kad darbuotoj profsjungos, visada Banyios skatinamos ir remiamos, atsivert naujoms darbo srityje inyranioms perspektyvoms. Profsjungos, veikdamos savo kategorijos ribas, paauktos rpintis naujomis ms visuomens problemomis: turiu, pavyzdiui, galvoje klausimus, socialini moksl tyrintoj nurodomus ikilus konfliktui tarp darbuotojo ir vartotojo. Nors ir nebtina pritarti nuomonei, jog vis dmes nuo darbuotojo reikt perkelti vartotoj, vis dlto atrodo, jog ir tai yra inovacini profsjungini patiri sritis. Globalinis darbo kontekstas taip pat reikalauja, kad nacionalins profsjungos, daugiausia apsiribojanios savo nari interes gynimu, i aki neileist ir ne nari, pirmiausia darbuotoj paangos siekianiose alyse, kur socialins teiss danai paeidinjamos. Darbuotoj gynimas, skatinamas ir tinkamomis iniciatyvomis j kilms ali atvilgiu, leidia profsjungoms irykinti autentikus etinius ir kultrinius motyvus, dl kuri jos vairiuose socialiniuose bei darbiniuose kontekstuose tapo lemiamu vystymosi veiksniu. Visada aktualus ilieka tradicinis Banyios mokymas, silantis skirti profsjungos ir politikos vaidmenis bei funkcijas. Tokia perskyra leidia profsjungoms pilietinje visuomenje atrasti sritis, labiausiai atitinkanias j veikl ginti ir skatinti darbo pasaul, labiausiai rpinantis inaudojamais ir neatstovaujamais darbuotojais, kuri sunki bkl danai isprsta i isiblakiusios visuomens akiraio.
65. Finans sektoriui, kaip tokiam, btinai privalu atnaujinti struktras ir veikimo bdus, kuri netiks taikymas pakenk realiajai ekonomikai. Tada jis vl taps geresniu turto krimo ir vystymosi rankiu. Vis ekonomik ir finans sektori – ne tik vien kai kurias j sritis – btina palenkti etiniams kriterijams, siekiant sukurti tinkamas slygas mogaus ir taut vystymuisi. Neabejotinai naudinga ir kai kada btina duoti pradi finansinms iniciatyvoms, kuriose vyraut humanitarinis matmuo. Taiau dl to nevalia umirti, kad autentiko vystymosi rmim turt bti orientuota visa finansin sistema. Apskritai ketinimo daryti gera negalima suprieinti su veiksmingu pajgumu gaminti grybes. Finans makleriams, idant nepiktnaudiaut itin paangiais rankiais, galiniais tarnauti indlinink apgavystei, privalu i naujo atrasti savo veiklos tikruosius etinius pagrindus. Dori ketinimai, skaidrumas ir ger rezultat paieka suderinami ir niekada neatskirtini vienas nuo kito. Kai meil imintinga, ji gali surasti ir apdairi bei teising priemoni, kaip liudija didel patirtis kredito draugij srityje.
Tiek sektoriaus reguliavimas, siekiant apsaugoti silpnesnius subjektus ir ukirsti keli skandalingoms spekuliacijoms, tiek iekojimas nauj finansins veiklos form, skirt vystymosi projektams skatinti, yra teigiami dalykai, kuriuos btina stiprinti ir skatinti apeliuojant indlininko atsakomyb. Stiprintinas bei pltotinas ir mikrofinansavimas, besiaknijantis pilietini humanist apmstymuose bei darbuose – galvoje pirmiausia turiu paskol namus (monti di pieta), – ypa tada, kai finansins problemos gali tapti dramatikos platiems sluoksniams paeidiamesni gyventoj, kuriuos privalu apsaugoti nuo lupikautoj ir nevilties. Silpnesniuosius subjektus btina mokyti gintis nuo lupikautoj. Lygiai taip pat neturtingas tautas reikt supaindinti, kaip i mikrokredito gauti realios naudos. Taip iose abiejose srityse bt apribotos inaudojimo galimybs. Kadangi ir turtingose alyse yra nauj skurdo form, mikrofinansavimas gali paadinti nauj iniciatyv bei srii silpnj visuomens sluoksni labui net ir tuo metu, kai bendras ekonomikos lygis smunka.
66. Pasaulinis susisaistymas leido inirti naujai, vartotoj ir j sjung, galiai. Tai giliau studijuotinas reikinys, turintis teigiam skatintin element ir vengtin perlenkim. Gerai, kad mons suvokia, jog pirkimas ne tik ekonominis, bet ir visada moralinis veiksmas. Todl vartotojams tenka aiki socialin atsakomyb, lydinti verslo mons socialin atsakomyb. Vartotojus btina nuolatos mokyti vaidmens[145], kasdien atliktino paisant moralini princip, be kuri sumenks pirkimo akto ekonominis racionalumas. Btent dabartiniais laikais, kai perkamajai galiai sumajus vartotojai turjo prablaivti, sigijimo srityje irgi privalu engti kitais keliais, pavyzdiui, pltoti sigijimo kooperatyvus bei vartojimo bendrijas, katalik dka veikianias nuo XIX a. Be to, naudinga skatinti naujas gamini i atsilikusi ems srii traukimo rink formas, siekiant laiduoti gamintojams priimtin atlyg su slyga, kad rinka tikrai liks skaidri ir gamintojai gaus ne tik didesn peln, bet ir geresn isilavinim, profesinius gdius ir technologij ir, galiausiai, kad su tokiomis kininkavimo patirtimis nesipins partins ideologins pairos. Kaip ekonomins demokratijos veiksnys yra pageidautinas veiksmingesnis vartotoj vaidmuo, jei jie patys nra manipuliuojami sjung, kurios jiems neatstovauja.
67. Nesulaikomai pleiantis pasaulinei tarpusavio priklausomybei, dabartins pasaulins recesijos slygomis taip pat jauiama neatidliotina btinyb reformuoti Jungtini Taut organizacij ir tarptautin ekonomikos bei finans struktr, siekiant suteikti nacij eimos sampratai realesn bei konkretesn form. Lygiai taip jauiamas didelis poreikis atrasti naujovik form atsakomybs u apsaug[146] principui taikyti ir suteikti vargingesnms nacijoms svaresn bals priimant bendrus sprendimus. To, regis, tiesiog reikalauja politin, teisin ir ekonomin sranga, skatinanti bei kreipianti tarptautin bendradarbiavim solidaraus vis taut vystymosi link. Norint vairuoti pasaulin ekonomik, gydyti krizs itiktas ekonomikas, ubgti u aki krizs giljimui bei i to iplaukianiam disbalansui, gyvendinti visik nusiginklavim, skatinti saugum ir taik, laiduoti aplinkos apsaug ir reguliuoti migrant srautus, neatidliotinai btina tikra politin pasaulin valdia, apie koki jau usimin mano pirmtakas palaimintasis popieius Jonas XXIII. Tokia valdia privalt vadovautis teise, nuosekliai laikytis subsidiarumo ir solidarumo princip, siekti visuotins gerovs[147], gyvendinti mogaus autentik visapusik vystymsi, grst meils tiesoje vertybmis. Be to, i valdia turt bti vis pripastama, disponuoti veiksminga galia, kad kiekvienam laiduot saugum, teisingum ir pagarb teisms[148]. Akivaizdu, jog ji turt gebti priversti kitus gerbti savo sprendimus ir vairiuose tarptautiniuose forumuose priimtas suderintas priemones. Be to tarptautinei teisei, nepaisant vairiose srityse pasiektos paangos, grs pavojus priklausyti nuo jgos pusiausvyros tarp stipresnij. Visapusikas taut vystymasis ir tarptautinis bendradarbiavimas reikalauja steigti globalizacijai valdyti subsidiaraus pobdio tarptautin tvark[149] ir galiausiai gyvendinti moralin tvark atitinkani socialin santvark ir jau Jungtini Taut chartijoje numatyt ssaj tarp moralins ir socialins plotms, tarp politikos ir ekonomins bei pilietins srities.
Šetas skyrius TAUT VYSTYMASIS IR TECHNIKA
68. Taut vystymosi tema artimai susijusi su kiekvieno pavienio mogaus vystymosi tema. mogus i prigimties dinamikai orientuotas savo vystymsi. Galvoje turimas ne prigimtini mechanizm laiduojamas vystymasis: kiekvienas i ms ino, jog geba sprendimus priimti laisvai ir atsakingai. Tai nra n ms savivalei paliktas vystymasis, nes visiems aiku, kad esame dovanoti, o ne pasigamin patys save. Niekas savivalikai neformuoja savo smons, bet savo „a“ statydina ant mums duoto „savasties“ pamato. Negalime disponuoti nei kitais monmis, nei savimi paiais. mogaus vystymasis ikrypsta, kai jis ksinasi bti vieninteliu savo paties gamintoju. Panaiai i vi ikrypsta taut vystymasis, kai monija, naudodamasi technikos „stebuklais“, tariasi galinti save atkurti. Lygiai toks pat apgaulingas bei alingas pasirodo ekonominis vystymasis, kuris, siekdamas nenatralios ir vartotojiko pobdio pltros, patiki save finansinio pasaulio „stebuklams“. Toki prometjik pretenzij akivaizdoje turime stiprinti meil laisvei, kuri nra savivalika, bet yra tapusi mogikesn pripaindama u j ankstesn gr. To trokdamas mogus turi vl eiti save, kad paint Dievo jo ird raytas pagrindines moralinio statymo normas.
69. Vystymosi problema iandien artimai susijusi su technologine paanga ir jos stabiu taikymu biologijos srityje. Technika – itai btina ia pabrti – yra i pagrind mogikas reikinys, neatsiejamas nuo mogaus autonomijos ir laisvs. Technika reikiasi ir patvirtinama dvasios valdia materijai. Dvasia, „ilaisvinta i daikt vergijos, gali lengviau pakilti ligi Krjo garbinimo bei kontempliavimo“[150]. Technika leidia valdyti materij, sumainti pavojus, taupyti jgas, gerinti gyvenimo slygas. Jos paaukimas toks pat, kaip mogaus darbo: per technik, laikom dvasios darbu, mogus pasta pats save ir gyvendina savo mogikj bt. Technika yra objektyvus mogaus darbo aspektas[151], kurio itaka ir buvimo motyvas yra subjektyvus elementas – dirbantis mogus. Todl technika niekada nra vien technika. Ji rodo mog ir jo trokim vystytis, ireikia mogaus dvasios polink laipsnikai veikti tam tikras materialias slygotybes. Todl technika isitenka Dievo mogui ikeltoje uduotyje em dirbti ir ja rpintis (plg. Pr 2, 15) ir turi stiprinti t mogaus ir aplinkos sandor, kuriai skirta atspindti kuriamj Dievo meil.
70. Technologinis vystymasis gali pakiti mint, jog technikai pakanka savs paios, mogui tekeliant klausim „kaip“ ir nekreipiant dmesio daugyb veiklai j skatinani „kodl“. Dl ios prieasties technika gyja dviprasmik veid. Kadangi, kaip asmens laisvs rankis, technika yra kilusi i mogaus krybikumo, j galima suvokti kaip absoliuios laisvs element, laisvs, norinios nepaisyti rib, gldini paiuose daiktuose. Globalizacijos procese ideologijos gali bti pakeistos technika[152], kuri tapusi ideologine galia grasina monij usklsti a priori, i kur nebemanu itrkti susitikti su btimi ir tiesa. Tada visas savo gyvenimo aplinkybes paintume, vertintume ir apibrtume technokratins kultros horizonte, kuriam struktrikai priklausytume, niekada nestengdami atrasti kokios nors prasms, kurios patys nebtume pagamin. Tokia vizija iandien taip tvirtina technicistin mstysen, kad tiesa pradedama tapatinti su padaromybe. Taiau vieninteliu tiesos kriterijumi laikant veiksmingum ir naud, vystymasis savaime paneigiamas. Mat autentik vystymsi pirmiausia sudaro ne darymas. Vystymosi esm yra intelektas, gebantis apmstyti technik ir mogaus veikimo tikrj mogikj prasm, pat mog velgiant i bties visumos perspektyvos. Net jei mogus veikia per palydov ar nuotolinio valdymo elektronin impuls, jo veikla visada lieka mogika, ireikianti atsaking laisv. Technika mog labai vilioja, nes leidia jam itrkti i fizini apribojim ir ipleia horizont. Taiau mogikoji laisv tikrai tokia ilieka tik tada, kai technikos aves atsakoma sprendimais, iplaukianiais i moralins atsakomybs. I to kyla btinyb mokyti moralins atsakomybs naudojantis technika. Pasinaudojant technikos patrauklumu mogui, btina susigrinti tikrj laisvs prasm, kurios esm ne apsvaigimas nuo totalinio savarankikumo, bet atsakas bties auksm, pradedant savo pai btimi.
71. Tok galim technins mstysenos nukrypim nuo savo pradins humanistins vagos iandien akivaizdiai liudija tiek vystymosi, tiek taikos technizacija. Taut vystymasis danai traktuojamas kaip finansavimo technikos, rink atvrimo, muit sumainimo, investicij gamyb, institucini reform – galiausiai kaip grynai techninis klausimas. Visos sritys labai svarbios, taiau btina klausti, kodl techninio pobdio sprendimai iki dabar pasiteisino tik i dalies. Prieasties reikia iekoti giliau. Vystymosi niekada iki galo nelaiduos tam tikru mastu savaimins ir beasmens jgos – rinkos ar tarptautins politikos. Be teising moni, be ekonomikos specialist ir politik, kuri aikus sins balsas ragina siekti visuotins gerovs, vystymasis nemanomas. Reikia ir profesinio pasirengimo, ir moralinio nuoseklumo. Kai vir paima technikos absoliutinimas, tikslai ir priemons supainiojami, verslininkas vieninteliu savo veiklos kriterijumi laiko kuo didesn peln i gamybos, politikas – valdios tvirtinim, mokslininkas – savo atradim rezultat. Danai greta ekonomini, finansini bei politini santyki pyns ilieka nesupratingumas, nepatogumas, neteisingumas, technini ini srautai gausja j savinink naudai, tuo tarpu faktin anapus t sraut bei kone visada j elyje gyvenani taut padtis lieka nepakitusi ir be reali emancipacijos galimybi.
72. Kartais ir taikai ikyla pavojus bti laikomai techniniu produktu – vien susitarim tarp vyriausybi ar iniciatyv laiduoti veiksming ekonomin pagalb rezultatu. Taikai statydinti tikrai reikia nuolatinio diplomatini ryi palaikymo, ekonomini bei technologini main, kultrini susitikim, susitarim dl bendr sumanym, lygiai kaip ir bendr sipareigojim prisimimo, siekiant sumainti karo grsmes ir i paakni pakirsti reguliariai pasikartojanias teroristines pagundas. Kad tokios pastangos duot ilgalaiki vaisi, jos turi remtis vertybmis, besiaknijaniomis gyvybs tiesoje. Tai yra norint isiaikinti atitinkam gyventoj lkesius, btina girdti j bals bei regti j padt. Tam reikia, taip sakant, nuolatos prie akis turti pastangas daugybs moni, giliai sipareigojusi skatinti susitikim tarp taut ir prisidti prie meile bei abipusiu supratimu grindiamo vystymosi. Tarp toki asmen yra ir tikini krikioni, sitraukusi didiul uduot suteikti vystymuisi bei taikai visapusikai mogik prasm.
73. Su technologiniu vystymusi susijusi padidjusi visuomens komunikavimo priemoni skvarba. Be j beveik nebemanoma sivaizduoti monijos eimos. Naudojamos geram ir blogam, jos tapusios tokia neatsiejama pasaulio gyvenimo dalimi, kad tikrai kvaila atrodo pozicija t, kurie palaiko j neutralum, nuosekliai gindami j autonomij mogui taikomos morals atvilgiu. Tokie poiriai, pabriantys grietai technin komunikavimo priemoni prigimt, i tikrj danai prisideda prie j palenkimo ekonominiams iskaiiavimams, siekiant uvaldyti rinkas ir lygia greta troktant primesti kultrinius parametrus, tarnaujanius ideologins ir politins galios projektams. Dl i priemoni pamatins reikms keiiant tikrovs ir mogaus asmens suvokimo bei painimo bdus btina rpestingai apmstyti j tak pirmiausia turint prie akis etin kultrin globalizacijos bei solidaraus taut vystymosi matmen. Komunikavimo priemoni prasms bei tikslo iekotina remiantis antropologiniu pagrindu ir atsivelgiant tai, ko reikalauja derama globalizacija bei vystymasis. Tai reikia, kad jos humanizacijos proga tampa ne tik tada, kai technins paangos dka teikia vis didesni komunikavimo bei informavimo galimybi, bet pirmiausia tuomet, kai organizuojamos bei vairuojamos vadovaujantis asmens ir visuotins gerovs, atspindinios jo visuotin vert, paveikslu. Visuomens komunikavimo priemons tiesiog tik tuo, kad didina bendravimo ir idj cirkuliacijos galimybes, nei prisideda prie laisvs, nei globalizuoja vystymsi bei demokratij visiems. To siekdamos, komunikavimo priemons turt skatinti moni ir taut kilnum, bti aikiai gaivinamos meils ir tarnauti tiesai, griui ir prigimtinei bei antgamtinei brolystei. monijoje laisv esmingai susieta iomis auktesniosiomis vertybmis. Tapdamos priemonmis, skatinaniomis visus sitraukti paiek to, kas teisinga, komunikavimo priemons gali vertingai prisidti prie monijos eimos bendrysts ir visuomeni etoso augimo.
74. Svarbiausias ir lemiamas kultrins kovos tarp technikos pretenzijos absoliutum ir mogaus moralins atsakomybs laukas iandien yra bioetika, kur visapusiko mogaus vystymosi galimybei ikilusi radikali grsm. Tai ne tik itin kebli ir lemiama plotm, kur dramatikai inyra pamatinis klausimas, ar mogus sukr pats save, ar jis vis dlto priklauso nuo Dievo. Moksliniai atradimai ioje srityje ir techninio sikiimo galimybs iandien, regis, paengusios tiek, kad veria rinktis vien i dviej racionalumo ri – transcendencijai atvir prot arba imanencijoje usisklendus prot. Tada stovima lemtingo arba – arba akivaizdoje. Taiau save susitelkusio techninio veikimo racionalumas pasirodo kaip neracionalus, nes veria rytingai atmesti prasm ir vertyb. Neatsitiktinai usisklendus transcendencijai tampa sunku mstyti, kaip i nieko radosi btis, o i atsitiktinumo – intelektas. Toki dramatik problem akivaizdoje protas ir tikjimas vienas kitam padeda. Tik bendromis igalmis jiedu gali igelbti mog. Gryno techninio veikimo supaniotas protas be tikjimo pasmerktas prati savo visagalybs iliuzijoje. Tikjimui be proto gresia nutolti nuo mogaus konkretaus gyvenimo[154].
75. Jau popieius Paulius VI velg pasaulin socialinio klausimo horizont ir atkreip j dmes[155]. engiant tuo paiu keliu, tenka konstatuoti, kad socialinis klausimas radikaliai virto antropologiniu klausimu, nes apima galimyb ne tik suprasti gyvyb, biotechnologij vis labiau atiduodam mogaus rankas, bet ir ja manipuliuoti. Ms iandienje kultroje, kurioje nebeliko nuostabos, kuri manosi atskleidusi visus slpinius, atsiranda ir skatinama in vitro apvaisinimas, embrion tyrimai, mogaus klonavimo bei hibridizavimo galimybs. ia technikos pretenzija absoliutum reikiasi aukiausiu mastu. Tokioje kultroje sin pakvieiama tik atkreipti dmes grynai technines galimybes. Taiau nerim keliani mogaus ateities scenarij ir „mirties kultros“ rankas duodam nauj galing ranki nevalia nureikminti. Paplitusi tragik abort rykt ateityje gali papildyti sistemikas eugeninis gimim planavimas, slapta jau dabar egzistuojantis in nuce. Kita vertus, kelias tiesiamas mens euthanasica, ne maiau pykt kelianiai niekinamo poirio gyvyb, kuri tam tikromis slygomis laikoma nebeverta egzistuoti, apraikai. Tokiuose scenarijuose gldi kultrins sampratos, neigianios mogaus kilnum. Šios praktikos savo ruotu skirtos skatinti materialistin bei mechanistin poir mogaus gyvyb. Kas imatuos neigiamus tokios mstysenos padarinius vystymuisi? Argi reikia stebtis abejingumu mogaus nuosmukiui, kai abejingumas enklina net laikysen to, kas mogika ir kas ne, atvilgiu? Kas iandien siloma kaip gerbtina, atrenkama priblokiamai savavalikai. Daug kas pasireng piktintis dl menknieki, taiau pakenia negirdtas neteisybes. Pasaulio vargai vis dar beldiasi apstumo duris, tuo tarpu turtingajam pasauliui ikils pavojus dl sins negebjimo painti, kas mogika, nebegirdti to beldimo. Dievas apreikia mogui mog; protas ir tikjimas darbuojasi ivien, kad parodyt jam tai, kas gera, jei tik jis nort matyti; prigimtinis statymas, kuriame suspindi krybingasis protas, atskleidia mogaus didyb, bet kartu ir jo varg, kai mogus usiveria moralins tiesos kvietimui.
76. Vienas iuolaikins technizuotos dvasios aspekt yra polinkis su vidiniu gyvenimu susijusius klausimus bei motyvus traktuoti vien psichologiniu poiriu, nuslystant ligi pat neurologinio redukcionizmo. Taip mogaus vidus itutinamas, o mogaus sielos ir jos gelmi, kurias taip mokjo matuoti ventieji, ontologinis pagrindas pamau vis maiau suvokiamas. Vystymosi klausimas artimai susijs ir su ms poiriu mogaus siel, kadangi ms „a“ danai susiaurinamas iki psichikos ir sielos sveikata painiojama su gera emocine savijauta. Taip elgiamasi dl dvasinio gyvenimo visiko nesupratimo. Tada nebenorima pripainti, kad mogaus ir taut vystymasis priklauso ir nuo dvasinio pobdio problem sprendimo. Vystymasis, be materialaus, turi aprpti ir dvasin augim, nes mogus yra „sielos ir kno vienyb“[156], pagimdyta krybingosios Dievo meils ir paaukta aminybei. mogus vystosi tada, kai auga dvasikai, kai jo siela pasta save pai ir ties, kuri Dievas joje pradmenikai pasjo, kai jis kalbasi su savimi ir savo Krju. Nutols nuo Dievo mogus yra neramus ir ligotas. Socialinis bei psichologinis susvetimjimas ir daugyb neurozi, bding turtingosioms visuomenms, danai kyla i dvasinio pobdio prieasi. Materialiai toli paengusi, taiau siel slegianti gerovs visuomen, kaip tokia, nra orientuota autentiko vystymosi linkme. Naujos vergavimo narkotikams formos ir neviltis, apimanti daugyb moni, aikintinos ne tik sociologikai ir psichologikai, bet pirmiausia dvasikai. Tutuma, sielos jauiama nepaisant gausi kno ir psichikos terapij, sukelia kani. Be asmens, kuris laikomas sielos ir kno visetu, dvasins ir moralins gerovs nra nei pilnatviko vystymosi, nei visuotinio bendrojo grio.
77. Technikos absoliutinimas links pagimdyti negebjim suvokti tai, ko nemanoma paaikinti vien materija. Tuo tarpu visi mons patiria daugyb nemateriali ir dvasini savo gyvenimo aspekt. Painimas yra ne tik materialus aktas, nes tame, kas painta, visada slypi kas nors, kas pranoksta empirin duotyb. Kiekvienas painimas, net paprasiausias, visada yra maas stebuklas, nes jo niekada negalima iki galo paaikinti taikomomis materialiomis priemonmis. Kiekvienoje tiesoje gldi daugiau, negu tikjoms, meilje, kuri gauname, visada bna kas nors stebinanio. Niekada neturime liautis tais stebuklais stebjsi. Kiekviename painimo ir meils akte mogaus siela igyvena „daugiau“, ir tai labai panau gautj dovan, auktyb, ligi kurios jauiams es pakelti. Panaioje auktumoje atsiduria ir mogaus bei taut vystymasis, kai i aki neileidiame dvasinio matmens, neivengiamai turinio t vystymsi enklinti, idant jis bt autentikas. Jis reikalauja nauj aki ir naujos irdies, gebanios nugalti materialistin poir mogikuosius vykius ir vystymesi velgti t „daugiau“, kurio negali suteikti technika. Tiktai engiant iuo keliu bus manoma tsti visapusik mogaus vystymsi, kurio kreipiantysis kriterijus yra meils tiesoje varomoji jga.
Pabaiga
78. Be Dievo mogus neino, kurlink turs eiti, ir net negeba suvokti, kas jis yra. Turint prie akis taut vystymosi problemas, tokias milinikas, kad kone nusvyra rankos, pagalbon ateina Viepaties Jzaus Kristaus odiai, kuriais jis mums pranea: „Nuo mans atsiskyr, js nieko negalite nuveikti“ (Jn 15, 5) ir padrsina: „Štai a esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). Atliktino darbo gausos akivaizdoje mus palaiko tikjimas, jog Dievas yra tarp t, kurie jo vardu susiburia ir darbuojasi teisingumo labui. Popieius Paulius VI enciklikoje Populorum progressio primin, kad mogus nepajgus vienas siekti savo paangos, nes savimi negali pagrsti tikrojo humanizmo. Tik atmindami, kad mes pavieniui ir kaip bendruomen esame paaukti kaip vaikai priklausyti Dievo eimai, stengsime duoti pradi naujam mstymui ir iskleisti naujas jgas autentiko visapusiko humanizmo naudai. Todl didioji jga, tarnaujanti vystymuisi, yra krikionikasis humanizmas[157], gaivinamas meils ir besivadovaujantis tiesa, ir viena, ir kita gaunantis kaip nuolatin Dievo dovan. Buvimas disponuojamam Dievo leidia bti disponuojamam broli bei sesi ir gyvenimo, suvokiamo kaip solidari ir diugi uduotis. Ir prieingai, ideologinis usisklendimas Dievo atvilgiu ir abejingumo ateizmas, umirtantys Diev ir dl to galintys umirti ir mogiksias vertybes, iandien yra didiausios vystymosi klitys. Diev atmetantis humanizmas yra nemogikas humanizmas. Tik Absoliutui atviras humanizmas gali mums padti skatinti ir gyvendinti socialines ir pilietines gyvenimo formas – struktr, institucij, kultros, etoso plotmse, – apsaugodamas nuo pavojaus tapti akimirksnio mados belaisviais. Mus, sunkiai ir pakiliai besidarbuojanius teisingumo ir taut vystymosi labui, igyvenanius skmes ir neskmes nepaliaujamai iekant teisingos mogikj dalyk tvarkos, palaiko inojimas, kad Dievo meil nesugriaunama. Dievo meil kvieia iengti i visko, kas ribota ir laikina, kvepia drsos toliau iekoti visuotins gerovs, nors to nemanoma tuojau pat gyvendinti ir netgi tai, k mums drauge su politine valdia bei ekonomikos specialistais pavyksta gyvendinti, visada yra maiau, negu tai, ko siekme[158]. Dievas suteikia mums jgos kovoti ir i meils kentti dl bendrosios gerovs, nes jis yra ms Viskas, ms didioji viltis.
79. Vystymuisi reikia krikioni, maldoje keliani rankas Diev, suvokiani, kad tiesos kupina meil, caritas in veritate, i kurios kyla autentikas vystymasis, yra ne ms pastang vaisius, bet dovanota. Todl net sunkiausiais ir sudtingiausiais momentais turtume ne tik supratingai reaguoti tai, kas vyksta, bet vis pirma remtis Dievo meile. Vystymasis apima dmes dvasiniam gyvenimui, rimt atovalg pasitikjimo Dievu, dvasins brolysts Kristuje, savs patikjimo Dievo apvaizdai ir gailestingumui, meils ir atleidimo, savs atsiadjimo, artimo primimo, teisingumo ir taikos patirt. Visa tai btina norint „akmenin ird“ paversti „jautria irdimi“ (Ez 36, 26), gyvenim emje padaryti „dievik“ ir labiau vert mogaus. Visa tai yra mogaus, nes mogus yra savo egzistencijos subjektas, ir kartu Dievo, nes Dievas yra pradioje ir pabaigoje visko, kas vertinga ir iganinga: „Ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas js, bet js patys – Kristaus, o Kristus – Dievo“ (1 Kor 3, 22–23). Krikionis kartai trokta, kad visa moni eima auktsi Dievo, „ms Tvo“. Kartu su viengimiu Snumi visi mons gali imokti melstis Tvui ir Jzaus imokytais odiais prayti, kad duot jg lovinti j gyvenimu pagal jo vali, kad pakakt kasdiens duonos, kad bt supratingi bei atlaids savo kaltininkams, kad nebt pernelyg gundomi ir bt igelbti nuo pikto (plg. Mt 6, 9–13).
Baigiantis Pauliaus metams, tok trokim noriau ireikti apatalo odiais i Laiko romieiams: „Meil tebna be veidmainysts. Bodkits pikto, laikykits gero. Nuoirdiai mylkite vieni kitus brolika meile, lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12, 9–10). Mergel Marija, popieiaus Pauliaus VI paskelbta Mater Ecclesiae ir krikioni tautos gerbiama kaip Speculum iustitiae bei Regina pacis, tesaugo mus ir, danguje utardama, teiprao jg, vilties ir diaugsmo, kuri mums reikia, kad ir toliau dosniai atsiduotume pareigai gyvendinti „viso mogaus ir vis moni vystymsi“[159].
Roma, prie ventojo Petro, 2009-j, penktj mano pontifikato met, birelio 29-oji, Šventj apatal Petro ir Pauliaus ikilm
BENEDICTUS PP. XVI
Nuorodos
(1) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio (1967 03 26), 22: AAS 59 (1967), 268; Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 69. (2) Kreipimasis Vystymosi dienos proga (1968 08 23): AAS 60 (1968), 626–627. (3) Plg. Jonas Paulius II. inia 2002 met Pasaulins taikos dienos proga: AAS 94 (2002), 132–140. (4) Plg. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 26. (5) Plg. Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris (1963 04 11): AAS 55 (1963), 268–270. (6) Plg. ten pat, 16: op. cit., 265. (7) Plg. ten pat, 82: op. cit., 297. (8) Ten pat, 42: op. cit., 278. (9) Ten pat, 20: op. cit., 267. (10) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 36; Paulius VI. Apatalikasis laikas Octogesima adveniens (1971 05 14), 4: AAS 63 (1971), 403–404; Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus (1991 05 01), 43: AAS 83 (1991), 847. (11) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 13: op. cit., 263–264. (12) Plg. Popieikoji teisingumo ir taikos taryba. Banyios socialinio mokymo santrauka, 76. (13) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis pradedant Lotyn Amerikos ir Karib jros regiono vyskup konferencij 5-j generalin konferencij (2007 05 13): Insegnamenti III, 1 (2007), 854–870. (14) Plg. 3–5: op. cit., 258–260. (15) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis (1987 12 30), 6–7: AAS 80 (1988), 517–519. (16) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 14: op. cit., 264. (17) Benediktas XVI. Enciklika Deus caritas est (2005 12 25), 18: AAS 98 (2006), 232. (18) Ten pat, 6: op. cit., 222. (19) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis Romos kurij per Kald primim (2005 12 22): Insegnamenti I (2005), 1023–1032. (20) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 3: op. cit., 515. (21) Plg. ten pat, 1: op. cit., 513–514. (22) Plg. ten pat, 3: op. cit., 515. (23) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Laborem exercens (1981 09 14), 3: AAS 73 (1981), 583–584. (24) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 3: op. cit., 794–796. (25) Plg. Enciklika Populorum progressio, 3: op. cit., 258. (26) Plg. ten pat, 34: op. cit., 274. (27) Plg. 8–9: AAS 60 (1968), 485–487; Benediktas XVI. Kreipimasis Popieikojo Laterano universiteto tarptautinio kongreso enciklikos Humane vitae keturiasdeimtmeio proga dalyvius (2008 05 10): Insegnamenti IV, 1 (2008), 753–756. (28) Plg. Enciklika Evangelium vitae (1995 03 25), 93: AAS 87 (1995), 507–508. (29) Ten pat, 101: op. cit., 516–518. (30) 29: AAS 68 (1976), 25. (31) Ten pat, 31: op. cit., 26. (32) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 5, 54: op. cit., 799, 859–860. (33) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 41: op. cit., 570–572. (34) 15: op. cit., 491. (35) Plg. ten pat, 2: op. cit., 258; Leonas XIII. Enciklika Rerum novarum (1981 05 15): Leonis XIII P. M. Acta, XI, Romae 1892, 97–144; Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 8: op. cit., 519–520; Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 5: op. cit., 799. (36) Plg. Enciklika Populorum progressio, 2, 13: op. cit., 258, 263–264. (37) Ten pat, 42: op. cit., 278. (38) Ten pat, 11: op. cit., 262; Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 25: op. cit., 822–824. (39) Enciklika Populorum progressio, 15: op. cit., 265. (40) Ten pat, 3: op. cit., 258. (41) Ten pat, 6: op. cit., 260. (42) Ten pat, 14: op. cit., 264. (43) Ten pat; plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 53–62: op. cit., 859–867; Jonas Paulius II. Enciklika Redemptor hominis (1979 03 04), 13–14: AAS 71 (1979), 282–286. (44) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 12: op. cit., 262–263. (45) Vatikano II Surinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 22. (46) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 13: op. cit., 263–264. (47) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis Banyios Italijoje 4-ojo nacionalinio kongreso dalyvius (2006 10 19): Insegnamenti II, 2 (2006), 465–477. (48) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 16: op. cit., 265. (49) Ten pat. (50) Benediktas XVI. Kreipimasis jaunuolius Barangaroo mole (Sidnjus, 2008 07 17): L’Osservatore Romano, 2008 m. liepos 18 d., p. 8. (51) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 20: op. cit., 267. (52) Ten pat, 66: op. cit., 289–290. (53) Ten pat, 21: op. cit., 267–268. (54) 3, 29, 32: op. cit., 258, 272, 273. (55) Plg. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 28: op. cit., 548–550. (56) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 9: op. cit., 261–262. (57) Plg. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 20: op. cit., 536–537. (58) Plg. Centesimus annus, 22–29: op. cit., 819–830. (59) Plg. 23, 33: op. cit., 268–269, 273–274. (60) Plg. op. cit., 135. (61) Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 63. (62) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 24: op. cit., 821–822. (63) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Veritatis splendor (1993 08 06), 33, 46, 51: AAS 85 (1993), 1160, 1169–1171, 1174–1175; Jonas Paulius II. Kreipimasis Jungtini Taut generalin asamblj JTO steigimo 50-j metini proga (1995 10 05), 3: Insegnamenti XVIII, 2 (1995), 732–733. (64) Plg. Enciklika Populorum progressio, 47: op. cit., 280–281; Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 42: op. cit., 572–574. (65) Plg. Benediktas XVI. inia 2007 m. Pasaulins mitybos dienos proga: AAS 99 (2007), 933–935. (66) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 18, 59, 63, 64: op. cit., 419–421, 467–468, 472–475. (67) Plg. Benediktas XVI. inia 2007 m. Pasaulins taikos dienos proga, 5: Insegnamenti II, 2 (2006), 778. (68) Plg. Jonas Paulius II. inia 2002 m. Pasaulins taikos dienos proga, 4–7, 12–15: AAS 94 (2002), 134–136, 138–140; Jonas Paulius II. inia 2004 m. Pasaulins taikos dienos proga, 8: AAS 96 (2004), 119; Jonas Paulius II. inia 2005 m. Pasaulins taikos dienos proga, 4: AAS 97 (2005), 177–178; Benediktas XVI. inia 2006 m. Pasaulins taikos dienos proga, 9–10: AAS 98 (2006), 60–61; Benediktas XVI. inia 2007 m. Pasaulins taikos dienos proga, 5, 14: op. cit., 778, 782–783. (69) Plg. Jonas Paulius II. inia 2002 m. Pasaulins taikos dienos proga, 6: op. cit., 135; Benediktas XVI. inia 2006 m. Pasaulins taikos dienos proga, 9–10: op. cit., 60–61. (70) Plg. Benediktas XVI. Homilija per v. Miias Regensburgo Islinger Feld (2006 09 12): Insegnamenti II, 2 (2006), 252–256. (71) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Deus caritas est, 1: op. cit., 217–218. (72) Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 19: op. cit., 266–267. (73) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 19: op. cit., 266–267. (74) Ten pat, 39: op. cit., 276–277. (75) Ten pat, 75: op. cit., 293–294. (76) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Deus caritas est, 28: op. cit., 238–240. (77) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 59: op. cit., 864. (78) Plg. Enciklika Populorum progressio, 40, 85: op. cit., 277, 298–299. (79) Ten pat, 13: op. cit., 263–264. (80) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Fides et ratio (1998 09 14), 85: AAS 91 (1999), 72–73. (81) Plg. ten pat, 83: op. cit., 70–71. (82) Benediktas XVI. Paskaita Regensburgo universitete (2006 09 12): Insegnamenti II, 2 (2006), 265. (83) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 33: op. cit., 273–274. (84) Jonas Paulius II. inia 2000 m. Pasaulins taikos dienos proga, 15: AAS 92 (2000), 366. (85) Katalik Banyios katekizmas, 407; plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 25: op. cit., 822–824. (86) Plg. 17: AAS 99 (2007), 1000. (87) Plg. ten pat, 23: op. cit., 1004–1005. (88) Šv. Augustinas mokym isamiai aptaria dialoge apie laisv vali (De libero arbitrio, II, 3, 8 ir t.). Jis kalba apie „vidin jausm“, gldint mogaus sieloje. Š jausm sudaro aktas, atliekamas anapus normali proto funkcij, nereflektuotas ir tartum instinktyvus aktas, kuriuo protas, suvokdamas savo praeinamum ir klystamum, priima egzistuojant kak, kas yra amina, visikai teisinga ir tikra. Šv. Augustinas i vidin ties kartais vadina Dievu (Ipainimai, X, 24, 35; XII, 25, 35; De libero arbitrio, II, 3, 8), daniau Kristumi (De magistro, 11, 38; Ipainimai, VII, 18, 24; XI, 2, 4). (89) Benediktas XVI. Enciklika Deus caritas est, 3: op.cit., 219. (90) Plg. 49: op. cit., 281. (91) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 28: op. cit., 827–828. (92) Plg. 35: op. cit., 836–838. (93) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 38: op. cit., 565–566. (94) 44: op. cit., 279. (95) Plg. ten pat, 24: op. cit., 269. (96) Plg. Enciklika Centesimus annus, 36: op. cit., 838–840. (97) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 24: op. cit., 269. (98) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 32: op. cit., 832–833; Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 25: op. cit., 269–270. (99) Jonas Paulius II. Enciklika Laborem exercens, 24: op. cit., 637–638. (100) Ten pat, 15: op. cit., 616–618. (101) Enciklika Populorum progressio, 27: op. cit., 271. (102) Plg. Tikjimo mokymo kongregacija. Instrukcija dl krikionikosios laisvs ir ilaisvinimo Libertatis conscientia (1986 03 22), 74: AAS 79 (1987), 587. (103) Plg. Jonas Paulius II. Interviu katalik dienraiui La Croix (1997 08 20). (104) Jonas Paulius II. Kreipimasis Popieikj socialini moksl akademij (2001 04 27): Insegnamenti, XXIV, 1 (2001), 800. (105) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 17: op. cit., 265–266. (106) Plg. Jonas Paulius II. inia 2003 m. Pasaulins taikos dienos proga, 5: AAS 95 (2003), 343. (107) Plg. ten pat. (108) Plg. Benediktas XVI. inia 2007 m. Pasaulins taikos dienos proga, 13: op. cit., 781–782. (109) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 65: op. cit., 289. (110) Ten pat, 36–37: op. cit., 275–276. (111) Plg. ten pat, 37: op. cit., 275–276. (112) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Dekretas dl pasauliei apatalavimo Apostolicam actuositatem, 11. (113) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 14: op. cit., 264; Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 32: op. cit., 832–833. (114) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 77: op. cit., 295. (115) Jonas Paulius II. inia 1990 m. Pasaulins taikos dienos proga, 6: AAS 82 (1990), 150. (116) Heraklitas Efezietis (apie 535–475 pr. Kr.). Fragmentas 22B124, in: H. Diehls – W. Kranz. Die Fragmente der Vorsokratiker. Weidmann, Berlin 19526. (117) Plg Popieikoji teisingumo ir taikos taryba. Banyios socialinio mokymo santrauka, 451–487. (118) Plg. Jonas Paulius II. inia 1990 m. Pasaulins taikos dienos proga, 10: op. cit., 152–153. (119) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 65: op. cit., 289. (120) Benediktas XVI. inia 2008 m. Pasaulins taikos dienos proga, 7: AAS 100 (2008), 41. (121) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis JT generalins asambljos narius (2008 05 18): Insegnamenti, IV, 1 (2008), 618–626. (122) Plg. Jonas Paulius II. inia 1990 m. Pasaulins taikos dienos proga, 13: op. cit., 154–155. (123) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 36: op. cit., 838–840. (124) Ten pat, 38: op. cit., 840–841; Benediktas XVI. inia 2007 m. Pasaulins taikos dienos proga, 8: op. cit., 779. (125) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 41: op. cit., 843–845. (126) Plg. ten pat. (127) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Evangelium vitae, 20: op. cit., 422–424. (128) Enciklika Populorum progressio, 85: op. cit., 298–299. (129) Plg. Jonas Paulius II. inia 1998 m. Pasaulins taikos dienos proga, 3: AAS 90 (1998), 150; Kreipimasis Centesimus annus fondo narius (1998 05 09), 2: Insegnamenti XXI, 1 (1998), 873–874; Kreipimasis per susitikim su valdios atstovais ir diplomatiniu korpusu Wiener Hofburg (1998 06 20), 8: Insegnamenti XXI, 1 (1998), 1435–1436; inia katalikikojo Sacro Cuore universiteto rektoriui kasmetins universitetins dienos proga (2000 05 05), 6: Insegnamenti XXIII, 1 (2000), 759–760. (130) Pasak Tomo Akvinieio: ratio partis contrariatur rationi personae, in: III Sent. d. 5, 3, 2; taip pat: Homo non ordinatur ad communitatem politicam secundum se totum er secundum omnia sua, in: Summa theologiae, I–II, q. 21, a. 4, ad 3. (131) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Dogmin konstitucija Lumen gentium, 1. (132) Plg. Jonas Paulius II. Kreipimasis Popieikosios teologijos akademijos ir Popieikosios ventojo Tomo Akvinieio akademijos vieojo posdio dalyvius (2001 11 08), 3: Insegnamenti XXIV, 2 (2001), 676–677. (133) Plg. Tikjimo mokymo kongregacija. Deklaracija dl Jzaus Kristaus ir Banyios vienatinumo ir j iganomojo veikimo visuotinumo Dominus Jesus (2000 08 06), 22: AAS 92 (2000), 763–764; Doktrinin nota dl katalik veiklos ir elgesio politiniame gyvenime (2002 11 24), 8: AAS 96 (2004), 369–370. (134) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi, 31: op. cit., 1010; Kreipimasis Banyios Italijoje IV nacionalinio kongreso dalyvius (2006 10 19): op. cit., 471. (135) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 5: op. cit., 798–800; plg. Benediktas XVI. Kreipimasis Banyios Italijoje IV nacionalinio kongreso dalyvius (2006 10 19): op. cit., 471. (136) 12. (137) Plg. Pijus XI. Enciklika Quadragesimo anno (1931 05 15): AAS 23 (1931), 203; Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 48: op. cit., 852–854; Katalik Banyios katekizmas, 1883. (138) Plg. Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris: op. cit., 274. (139) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 10, 41: op. cit., 262, 277–278. (140) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis Tarptautin teologijos komisij (2007 10 05): Insegnamenti III, 2 (2007), 418–421; Kreipimasis Popieikojo Laterano universiteto surengto tarptautinio kongreso apie „prigimtin morals statym“ dalyvius (2007 02 12): Insegnamenti III, 1 (2007), 209–212. (141) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis Tailando vyskup konferencijos vyskupus per vizit ad limina (2008 05 16): Insegnamenti IV, 1 (2008), 798–801. (142) Plg. Popieikoji migrant ir keleivi sielovados taryba. Instrukcija Erga migrantes caritas Christi (2004 05 03): AAS 96 (2004), 762–822. (143) Jonas Paulius II. Enciklika Laborem exercens, 8: op. cit., 594–598. (144) Kreipimasis Eucharistijos ventimo pabaigoje Darbinink jubiliejaus proga (2000 05 01): Insegnamenti XXIII, 1 (2000), 720. (145) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 36: op. cit., 838–840. (146) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis JT generalins asambljos narius (2008 04 18): op. cit., 618–626. (147) Plg. Jonas XXIII. Enciklika Pacem in terris: op. cit., 293; Popieikoji teisingumo ir taikos taryba. Banyios socialinio mokymo santrauka, 441. (148) Plg. Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 82. (149) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 43: op. cit., 574–575. (150) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 41: op. cit., 277–278; plg. Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 57. (151) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Laborem exercens, 5: op. cit., 586–589. (152) Plg. Paulius VI. Apatalikasis laikas Octogesima adveniens, 29: op. cit., 420. (153) Plg. Benediktas XVI. Kreipimasis Banyios Italijoje IV nacionalinio kongreso dalyvius (2006 10 19): op. cit., 465–477; Homilija per v. Miias Regensburgo Islinger Feld (2006 09 12): op. cit., 252–256. (154) Plg. Tikjimo mokymo kongregacija. Instrukcija dl kai kuri bioetikos klausim Dignitas personae (2008 09 08): AAS 100 (2008), 858–887. (155) Plg. Enciklika Populorum progressio, 3: op. cit., 258. (156) Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes, 14. (157) Plg. 42: op. cit., 278. (158) Plg. Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi, 35: op. cit., 1013–1014. (159) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 42: op. cit., 278.
|